Medinės architektūros centras kviečia pažinti istorinę ir šiuolaikinę medinę architektūrą bei atrasti ją savo aplinkoje. Muziejus siūlo edukacines programas ikimokyklinio amžiaus vaikams, moksleiviams, taip pat organizuoja praktines edukacines dirbtuves suaugusiesiems.

Edukacinių programų dalyviai susipažįsta su medinės architektūros ypatumais, jos elementais ir puošyba. Taip pat jie turi galimybę liesti, uostyti skirtingus medinius paviršius, aliejus, dažus. Mažieji architektai kuria minimalių namų brėžinius, trimates pop-up pasakų vilas ir patys susimeistrauja nedidelius medinius suvenyrus.

edukacija.medinukas@vilniausmuziejus.lt

Markučių dvare edukacinių užsiėmimų metu kviečiame susipažinti su XIX a. dvarų gyvenimu ir kultūra, patyrinėti dvaro struktūrą, prisiminti valdoje buvusius pastatus bei jų paskirtį. Daugiau nei 150 metų skaičiuojančiame gyvenamajame name iki šiol išlikęs originalus kambarių suplanavimas ir autentiški baldai, leidžiantys patirti to meto atmosferą. 

Per edukacinius užsiėmimus klijuosite dvaro maketus pagal specialiai parengtus šablonus, gilinsitės į nelengvas, bet įdomias heraldikos taisykles ir kursite savo šeimos herbus, taip pat aiškinsitės, kokie buities daiktai ir įrenginiai buvo naudojami XIX a. ir kaip jie pasikeitė mūsų laikais. Be to, išbandysite įvairius stalo ir lauko žaidimus, lavinančius skirtingus įgūdžius.

Markučių dvaro edukaciniai užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus lankytojams – nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų iki suaugusiųjų. Mažieji kviečiami atskleisti senojo dvaro paslaptis, o vyresnieji – leistis į burtų pasaulį ar kartu su dvaro šeimininkais pakeliauti po XIX a. Europą. 

edukacija.markuciai@vilniausmuziejus.lt

Edukaciniuose užsiėmimuose per pojūčius, klausimus ir gyvą patyrimą atveriamas Beatričės Grincevičiūtės pasaulis – jos kasdienybė, aplinka ir išgyvenimai. Užsiėmimuose pasakojame apie iššūkius, su kuriais Beatričė susidūrė sovietinėje Lietuvoje siekdama muzikinės karjeros, ir apie jos gyvenimą su regos negalia. Tai ne tik pažintis su istorija, bet ir kvietimas ieškoti paralelių su savo pačių patirtimis.

Kartu keliami klausimai: kaip atrasti ir siekti savo svajonės, kai galimybės ribotos? Ką reiškia matyti kitaip? Ką bendro turi pušinė sniegena ir Beatričė? Ir kaip regos negalią turintys žmonės skaito natas?

Užsiėmimai paremti pojūčiais – ypač lytėjimu ir klausa. Dalyviai kviečiami ne tik stebėti, bet ir liesti: išbandyti Brailio raštą, pažinti Beatričės kurtus rankdarbius, įsiklausyti į jos balsą patefono įrašuose. Taip erdvė tampa artimesnė tam, kaip ją suvokė pati Beatričė. Visų užsiėmimų ašis – žmogaus į(si)galinimo tema. Tai jautrus priminimas, kad kiekvienas mūsų, nepaisant iššūkių, gali palikti savo pėdsaką.

Beatričės namai – tai buvę jos tikrieji namai. Edukacinių užsiėmimų metu atgyjantys kambariai primena čia kažkada vykusius inteligentų susibūrimus – arbatgėrius ir kavagėrius. Šiandien jų vietoje – nauji lankytojai, klausimai ir atradimai apie praeitį, dabartį ir save.

edukacija.beatrice@vilniausmuziejus.lt