Jurgis studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Nuo 2012 m. jis dirba kultūros srityje, siekdamas istorinį paveldą pristatyti kuo platesniam visuomenės ratui. Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje Jurgis dirbo edukatoriumi, tame pačiame muziejuje ir LR Prezidento rūmuose – ekskursijų vadovu. Jis taip pat prisidėjo kuriant Valstybės pažinimo centro ekspoziciją. 2017 m. Lietuvos muziejų asociacijos konkurse „Idėjų mugė“ Jurgio parengta ekskursija Trakų istorijos muziejuje buvo pripažinta geriausia.

Nemažą Jurgio gyvenimo dalį užima darbas ir savanorystė sporto srityje – jis yra fechtavimo mokytojas Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, ne vienus metus dirbo Lietuvos fechtavimo federacijos Vykdomajame komitete.

Eisvina 2023 m. baigė filosofijos studijas Vilniaus universitete. Jau daug metų, be kitų veiklų, ji užsiima formaliu ir neformaliu vaikų švietimu: dirbo pradinių klasių mokytoja, vedė vaikų stovyklas, dailės būrelius ir įvairias kitas edukacines veiklas. Noras ieškoti kuo įvairesnių būdų sudominti vaikus, kūrybiškas požiūris ir smalsumas istorijai atvedė Eisviną į muziejų.

Be minėtų veiklų,  svarbią vietą Eisvinos interesų lauke užima muzikos ir meno renginių bei festivalių organizavimas, scenografijos kūrimas ir fotografija.

Agnė 2022 m. baigė paveldosaugos magistro studijas Vilniaus universitete, prieš tai Vytauto Didžiojo universitete įgijo komunikacijos bakalauro laipsnį. Platus ir įvairus kultūros laukas visuomet ją traukė, todėl apie jį Agnė komunikuoja dirbdama kultūros žurnaliste ir prisidėdama prie kultūros paveldo pažinimo festivalio „Heritas“ rengimo.

Agnės interesų spektras platus: nuo istorijos ir kultūros paveldo iki žygių gamtoje, muzikos ir gyvūnų gerovės.

Marija 2022 m. baigė magistrantūros studijas pagal programą „Spatial Designs and Society“ (liet. Erdvinis dizainas ir visuomenė)  Roskildės universitete Danijoje. Magistro darbe ji tyrinėjo Vilniaus stoties rajoną, konkrečiai – Stoties rajono gyventojų vietos jausmą, jo formavimosi veiksnius ir viešojo meno įtaką jam.

Marija turi patirties švietimo srityje: nuo 2022 m. dirba Šiuolaikinės mokyklos centre 5–6 klasių lietuvių kalbos mokytoja, taip pat savanoriauja „Lietuvos atgajos“ vaikų stovyklose. Anksčiau Marija dirbo edukatore Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje, vedė užsiėmimus ir ekskursijas moksleiviams apie Vilniaus senamiesčio paveldą.

Margarita – senjorė ir pusę savo gyvenimo gyveno sovietų sąjungoje. Tad jos patirtis, kaip pati sako, yra padalinta į dvi dalis. Viena jų liūdna, o kita – laiminga.
Seneliai buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą, mama užaugo vaikų namuose.
Baigusi vidurinę mokyklą,  pagal šeimos tradicijas,  pradėjo dirbti spaustuvėje. Įgijo knygrišio specialybę ir daug kitų. Tam ji atidavė 30 metų. Dalyvavo sausio 13-osios įvykiuose.
Margarita mėgsta keliauti, domisi teatru, muzika, Lietuvos istorija ir kultūra, laisvalaikiu lanko sporto užsiėmimus.

Meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė yra Vilniaus muziejaus idėjos gaivintoja. Kartu su dr. Marija Drėmaite ir dr. Karoliu Kučiausku 2017–2018 m. ji parengė Vilniaus miesto muziejaus-tyrimų centro galimybių studiją.

Rasa domisi politinės galios simboliais bei raiškos formomis viešosiose erdvėse ir jų įtaka žmonių tapatybei bei atminčiai. Ši problematika nagrinėjama 2015 m. apgintoje disertacijoje, kurios pagrindu po kelerių metų buvo išleista monografija „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ (2019). Už šią knygą Rasai buvo skirta Vilniaus klubo premija.

Nuo pat įkūrimo 2011 m. Rasa devynerius metus vadovavo Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijai ir kuravo šiuolaikinio meno parodas bei projektus, tarp kurių – Kauno bienalės žodinė programa „Ginčytina atmintis / Ginčytinos erdvės“. 2019 m. Rasa buvo Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje komisarė ir prodiuserė. Paviljone pristatytas kūrinys „Saulė ir Jūra (Marina)“ Lietuvai pirmą kartą pelnė prestižinį „Auksinį liūtą“. 2020 m. Rasai Antanavičiūtei buvo skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Rūta Miškinytė šiuo metu Vilniaus universitete rengia daktaro disertaciją apie elgetas ir elgetavimą XVIII a. Vilniuje. Rūtos interesų akiratis yra platus – nuo Ankstyvųjų naujųjų laikų miesto, socialinės ir kultūros istorijos iki fantastikos, muzikos bei tvaraus gyvenimo būdo.

Dirbo laikraščio ir portalo Lietuvos žinios, portalo 15min redakcijose, tekstai taip pat publikuoti kultūriniuose leidiniuose Šiaurės Atėnai, Naujasis Židinys-Aidai.

Milda Jakulytė-Vasil – istorikė ir paveldo tyrėja, besispecializuojanti Lietuvos žydų kultūros paveldo, atminties ir Holokausto istorijos tyrimuose. Baigusi istorijos ir paveldosaugos magistrantūros studijas Vilniaus universitete, nuo 2025 m. ji tęsia akademinę veiklą Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantūroje.

Daugiau nei du dešimtmečius Milda dirba muziejininkystės ir paveldo tyrimų srityje. 2007–2015 m. Milda dirbo Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje, kur parengė projektą „Holokausto atlasas Lietuvoje“ – pirmąjį sisteminį Holokausto vietų tyrimą ir žemėlapį. 2015–2025 m. ji buvo Dingęs štetlas – Šeduvos žydų istorijos muziejaus vyriausioji kuratorė, atsakinga už ekspozicijos koncepcijos ir turinio formavimą. Nuo 2021 m. vadovauja viešajai įstaigai „Litvakų kapinių katalogas Maceva“, koordinuojančiai žydų kapinių Lietuvoje dokumentaciją ir skaitmeninimą.

Jos moksliniai interesai apima materialiojo paveldo ir vietos atminties santykį, žydų bendruomenių socialinę topografiją bei atminimo politikos reiškinius. Milda tiki, kad atidus žvilgsnis į praeities ženklus – tiek kapinių akmenis, tiek žmonių pasakojimus – padeda geriau suprasti dabarties miestą ir jo daugiakultūrį audinį.

Į Lietuvą atvykau iš Baltarusijos 2013 m. Nors gimiau kitur, šiandien Vilnius man tapo tikrais namais. Esu įgijusi aukštąjį filologinį išsilavinimą. Kalbu rusų, anglų ir lietuvių kalbomis, o šiuo metu mokausi ir prancūzų kalbos.
Mano profesinis kelias buvo įvairus, tačiau visose veiklose svarbiausia buvo bendravimas su žmonėmis. 2024 m. į muziejų atėjau kaip savanorė ir netrukus pajutau, kad būtent čia yra mano vieta – kuriant jaukią atmosferą lankytojams.
Laisvalaikį mėgstu leisti su šeima, keliauti, skaityti ir lankytis kultūriniuose renginiuose. Domiuosi psichologija, mėgstu piešti ir kurti. Svajoju parašyti knygą ir išmokti groti pianinu.

Meno istorikė dr. Indrė Užuotaitė buvo viena iš nedidelės komandos, sukūrusios Medinės architektūros centro (tuo metu – Medinės miesto architektūros muziejaus) nuolatinę ekspoziciją, narių. Muziejuje ji kaip tyrėja dirbo nuo 2020 m., o 2022 m. tapo jo vadove.

Indrė yra baigusi kultūros istorijos ir antropologijos bei paveldosaugos studijas Vilniaus universitete. 2016 m. Vilniaus dailės akademijoje ji apgynė disertaciją apie veidrodžių istoriją ir paveldą Lietuvoje. 

Prieš dirbdama muziejuje, Indrė devynerius metus tyrinėjo ir vykdė Lietuvos architektūros paveldo apskaitą. Ji taip pat viena iš kultūros paveldo festivalio „Heritas“ steigėjų ir organizatorių. Nuo 2015 m. Indrė dėsto dėsto būsimiems restauratoriams Vilniaus dailės akademijoje.

Vilius yra baigęs psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete ir įgijęs pedagogo kvalifikaciją. Dar studijų metais, dalyvaudamas neformalaus ugdymo projekte Energetikos ir technikos muziejuje, jis pradėjo dirbti su pradinių klasių ir ikimokyklinio amžiaus vaikais. Pasibaigus projektui Vilius tęsė darbą Energetikos ir technikos muziejuje kaip gidas ir edukatorius, kur galėjo įgyvendinti savo viziją – parodyti mokiniams, kad techniniai ir moksliniai dalykai taip pat gali būti įdomūs. 

2020 m. Vilius pradėjo dirbti tuomet dar nebaigtame įrengti Medinės miesto architektūros muziejuje (dabar – Medinės architektūros centras). Savo kaip gido ir edukatoriaus patirtį jis pritaiko pasakodamas apie istorinę miestų ir šiuolaikinę medinę architektūrą. 
Vilius įsitikinęs, kad muziejus gali būti ne tik švietimo įstaiga, bet ir saugi erdvė įvairiai veiklai. Jis organizuoja atvirus stalo žaidimų vakarus, rengia vaidmenų žaidimus vaikams ir kasmetinį medinių kiaušinių ridenimo čempionatą.

Gabija yra baigusi kūrybinio rašymo ir filmų studijų bakalauro programą Anglijoje, šiuo metu studijuoja literatūros antropologijos ir kultūros magistrantūroje Vilniaus universitete. Ji turi patirties skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos srityse, savo profesinėje veikloje daugiausia dėmesio skyrė kino komunikacijai. 

Laisvalaikiu Gabija mėgsta rašyti fantastines istorijas, skaityti knygas ir dalintis jų apžvalgomis. Ją taip pat domina urbanistika, bėgiojimas ir žygiai gamtoje, ypač su savo šuniuku.

Baigusi meno istorijos studijas Edinburgo universitete Jungtinėje Karalystėje Viktorija savo profesinę karjerą pradėjo dirbdama projektų vadove dizaino įmonėje viename Kinijos megapolių. Grįžusi į Lietuvą ji įsidarbino Energetikos ir technikos muziejuje kaip gidė ir edukatorė, vėliau tame pačiame muziejuje ėjo ekspozicijų kuratorės pareigas. Prieš prisijungdama prie Medinės miesto architektūros muziejaus (dab. Medinės architektūros centras) komandos dvejus metus dirbo menininkės Emilijos Škarnulytės asistente. Viktorija taip pat yra leidinio vaikams „Užupio istorijos“ bendraautorė.

Viktorija mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, tyrinėti senus žemėlapius, dokumentus ir nuotraukas, ieškoti juose paslėptų istorijų bei idėjų ir dalintis jomis su kitais.

Rūta Marija Vilniaus universitete studijuoja Globalių iššūkių politikos bakalaurą. Domisi antropologija, migracijos ir miesto studijomis. 2024 m. pavasario semestrą ji praleido Taivane, ten susidomėjo antropologija ir  pradėjo mokytis kinų kalbos. Šiuo metu kinų kalbos ji mokosi ir Vilniuje.

Laisvalaikiu Rūta Marija mėgsta skaityti ir tyrinėti Vilniaus rajonus. Taip pat mėgsta keliauti, o kai nekeliauja – tyrinėja skirtingų kultūrų virtuves Vilniuje.

Ekvilina baigė fotografijos studijas Vilniaus dailės akademijoje.

Laisvalaikiu ji domisi įvairiomis meno kryptimis – nuo šiuolaikinės tekstilės ir grafikos iki instaliacijų bei performansų. Jai artima ir „Pasidaryk pats“ (DIY) kultūra – Ekvilina yra prisidėjusi prie menininkų kuruojamos galerijos „Studium P“ veiklos.

Pastaruoju metu ji dalijasi sukauptomis žiniomis su jaunimu – veda meno ir piešimo užsiėmimus, kviesdama vaikus pažinti pasaulį per kūrybą ir mokytis per žaidimą.

Istorikė dr. Mingailė Jurkutė domisi kolektyvine atmintimi, prieštaringu, sudėtingu ir nevienareikšmiškai vertintinu paveldu. 2016 m. ji apgynė disertaciją apie Lietuvos partizanų karo atmintį, skirtingus jo naratyvus ir jų sąveiką. Vėliau jos dėmesys krypo į mažiau pastebimų grupių istoriją, pavyzdžiui, moterų vaidmenį ginkluotoje rezistencijoje ar partizanų karo atmintį šeimose, kurias tiesiogiai ir stipriai palietė karo metų įvykiai.

Mingailė gyvena Markučių dvaro kaimynystėje, todėl jos santykis su dvaru ir Markučių rajonu yra ir teorinis, analitinis, ir asmeniškas, patyriminis. Ji mato miestą kaip audinį, kuriame susipina įvairūs istoriniai ir kultūriniai sluoksniai bei pasakojimai: vieni – ryškūs ir pastebimi, kiti – pasislėpę, išslystantys iš akių, vieni – organiškai suaugę, kiti – prieštaringi ar konfliktuojantys. Tačiau visi jie padeda geriau pažinti ir suprasti miestą, kuriame gyvename visi drauge.

Marija baigė magistro studijas Vilniaus ir Varšuvos universitetuose, taip pat mokėsi Krokuvos universitete. Ji ne kartą dalyvavo dialektologinėse ekspedicijose Vilniaus ir Kauno rajonuose bei Ukrainoje.

Markučių dvare dirba nuo 2018 m., o nuo 2021 m. eina rinkinių kuratorės pareigas.

Marija domisi naujomis technologijomis ir jų pritaikymo darbe galimybėmis. 

Donatas baigė politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Nuo studijų pradžios jis kaupė patirtį komunikacijos ir rinkodaros srityse, dirbdamas įvairiose nevyriausybinėse organizacijose ir verslo įmonėse.

Laisvalaikiu Donatas renkasi aktyvų poilsį – ypač mėgsta bėgimą. Jo manymu, bėgimas turi daug bendro su komunikacija: kartais reikia greito, tikslaus sprendimo kaip sprinte, o kitais atvejais svarbiausia – nuoseklumas ir ilgalaikė strategija, tarsi ruoštumeisi maratonui.

Mantas – teatro režisierius ir tarpdisciplininio meno kūrėjas. Baigęs teatro režisūros studijas, jis daugiausia dėmesio skiria įvietintiems (site-specific) projektams, kuriuose svarbus ryšys su konkrečia vieta, jos istorija ir žmonėmis. Jo kūryboje spektaklis ar meninis veiksmas tampa ne tik žiūrėjimo, bet ir asmeninio patyrimo forma.

Savo kūrybinį procesą Mantas grindžia ilgu darbu su bendruomenėmis, klausymusi ir pasitikėjimo kūrimu. Būtent iš šio santykio gimsta galutinė kūrinio forma ir turinys. Jo darbuose dažnai susipina dokumentika, gyvi pasakojimai, šiuolaikinės technologijos ir netradicinės erdvės.

Už savo kūrybą Mantas yra pelnęs reikšmingus teatro lauko įvertinimus: 2024 m. apdovanotas „Boriso Dauguviečio auskaru“ už spektaklį „Vedami“, o kūrinys  „Glaistas“ buvo  nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“, už geriausią dramaturgiją.

Mantas Markučių dvare eina kūrybos vadovo pareigas. Jis koordinuoja kūrybinius projektus, siekdamas sujungti istorinę atmintį su šiuolaikinio meno praktikomis ir bendruomenių įtraukimu.

Tarpdisciplininis menininkas bei edukatorius. 2013 įgijo istoriko specialybę, 2018 baigė šiuolaikinio meno programą „ProArte“ fonde. Nuo 2022 aktyviai bendradarbiauja su menų agentūra „Artscape“: veda kūrybinius užsiėmimus socialiai pažeidžiamoms grupėms bei pabėgėliams priėmimo centruose. Taip pat kuruoja parodas ir organizuoja meistriškumo kursų ciklus bendradarbiaudamas su Goethe’s institutu, Šiuolaikinio meno centru ir kitomis kultūros organizacijomis. Nuo 2026 – Markučių dvaro edukatorius.

Rasa baigė archeologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Profesinę patirtį kaupė
Alytaus archeologijos muziejuje, kur dirbo muziejininke–konsultante ir vedė edukacijas bei
ekskursijas įvairaus amžiaus lankytojams – nuo smalsių mažiausiųjų tyrinėtojų iki istorija
besidominčių suaugusiųjų. Jai svarbu sudėtingas temas pristatyti suprantamai, įtraukiančiai ir
įdomiai, kad kiekvienas lankytojas galėtų atrasti ryšį su praeitimi.

Laisvalaikiu Rasa mėgsta aktyvų poilsį – sportą, pasivaikščiojimus gamtoje ir žygius, kurie,
kaip ir dar vienas jos pomėgis skaitymas, leidžia atrasti naujas istorijas, įkvėpimą tiek
profesinėje, tiek kasdienėje veikloje.

Renata yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno licenciatė ir Vilniaus universiteto vadybos magistrė, stažavosi Berlyno menų universitete. Nors yra pelniusi pirmąją Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainavimo konkurso I vietos premiją ir sukūrusi keletą vaidmenų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, savo profesinę veiklą sieja su kultūros įstaigų veikla, renginių ir parodų organizavimu bei edukacinių užsiėmimų kūrimu bei vedimu. 

Renata rengia ir įgyvendina įvairius projektus: ji yra projekto „Muzika – kaip skaičius, žodis, spalva“ autorė ir edukatorė (2010–2013), tarptautinio vokalinio ugdymo seminaro pedagogams (2011) ir tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Vaikų vokalinio ugdymo ypatumai formaliajame ir neformaliajame švietime“ (2017) organizatorė bei lektorė, tęstinio projekto „Muziejus ant ratų“ (2017–2023) sumanytoja ir vykdytoja. 

Plėtodama keliaujančio muziejaus idėją, Renata į projektinę veiklą siekia įtraukti kuo daugiau socialinę atskirtį patiriančių žmonių. Su edukacinėmis programomis ji yra aplankiusi senjorų globos namus įvairiuose Lietuvos miestuose bei lietuvių bendruomenes daugelyje Europos šalių (Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kt.). Taip pat ji yra knygos „Lietuvių liaudies dainos su Beatriče Grincevičiūte“ idėjos autorė ir sudarytoja

Agnietė šiemet baigia etnomuzikologijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jos domėjimosi sritys – kultūriniai skirtumai tarp miesto ir kaimo, jų tarpusavio ryšiai, praeities atspindžiai dabartyje ir kaip visa tai galime pastebėti ar net patys kurti. Šias temas ji tyrinėja per kūrybą, muziką ir edukaciją: grodama grupėje „Braška Lizdas“, anksčiau savanoriaudama Dzūkų kultūros festivalyje bei tiesiog stebėdama Vilnių, kuris kasdien pasirodo vis kitu kampu.

Agnietė yra dirbusi korepetitore ir savanoriavusi vaikų vasaros stovyklose „Atgaja“. Jai svarbu, kad edukacija būtų ne tik informatyvi, bet ir leistų patirti pasaulį – jį išgirsti, pamatyti, išjausti, o mokymąsi priimti kaip smalsų buvimą jame. 

Donatas baigė politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Nuo studijų pradžios jis kaupė patirtį komunikacijos ir rinkodaros srityse, dirbdamas įvairiose nevyriausybinėse organizacijose ir verslo įmonėse.

Laisvalaikiu Donatas renkasi aktyvų poilsį – ypač mėgsta bėgimą. Jo manymu, bėgimas turi daug bendro su komunikacija: kartais reikia greito, tikslaus sprendimo kaip sprinte, o kitais atvejais svarbiausia – nuoseklumas ir ilgalaikė strategija, tarsi ruoštumeisi maratonui.

Austėja nuo 2022 m. studijuoja istoriją Vilniaus universitete. Domisi sovietų Lietuvos socialine ir kultūros istorija, pokyčiais ir virsmais joje. Studijuodama savanoriavo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės kuratorių programoje – padėjo pirmakursiams įsilieti į Istorijos fakulteto bendruomenę ir kasdienį gyvenimą.

Į Vilniaus miesto muziejų Austėja atėjo vedama noro dalintis žiniomis ir atradimo džiaugsmu su kitais – pasakoti istorijas ir skleisti žinią, jog istorijos mokslas nėra vien apie datas ir faktus. Visų pirma, tai mokslas apie žmogų ir jo erdvę.

Laisvalaikiu Austėja domisi įvairiomis temomis – nuo literatūros (ypač mėgsta Jurgos Ivanauskaitės ir Juditos Vaičiūnaitės kūrybą) iki paukščių stebėjimo.

Paulina yra baigusi istorijos studijas Vilniaus universitete. Jos domėjimosi sritys apima tarpukario Lietuvos ekonominę raidą, miestų augimą ir plėtrą. Ypatingą dėmesį ji skiria gimtojo Vilkaviškio istorijai tarpukariu. Paulinos interesai neapsiriboja vien Lietuvos praeitimi – ją taip pat domina Tolimųjų Rytų valstybių istorija ir kultūrinė raida.

Į muziejų Pauliną atvedė noras dalintis istorijomis ir naujai atrastais faktais. Ji visada mėgo diskutuoti apie istorinius įvykius, perteikti istorijas gyvai bei įdomiai.

Laisvalaikiu Paulina nuo ankstyvos jaunystės domisi kino pasauliu. Taip pat ji mėgsta skaityti, kurti istorijas, klausytis muzikos ir nuolat atrasti naujas temas, praplečiančias jos akiratį.