Ką gali papasakoti kapinės ir kaip jas tyrinėti? Ką antkapių formos, simboliai ar užrašai ant jų kalba apie miesto istoriją ir jo gyventojus? Ar kapinės visuomet atrodė taip, kaip jas pažįstame šiandien? Kaip keitėsi laidojimo tradicijos Vilniuje ir ką bendro su tuo turi romantizmas? Kur yra seniausios Vilniaus kapinės? Kokie vabalai ar paukščiai gyvena kapinėse ir kaip jas prižiūrėti, kad išsaugotume jų buveines? 

Užsiėmimo metu aiškinsimės kaip Rasų kapinės tapo Lietuvai, Vilniui ir skirtingoms čia gyvenančioms tautoms svarbia atminties vieta. Sužinosite, kodėl Jono Basanavičiaus kapas sovietmečiu tapo laisvės simboliu, ką kapinėse slėpė 1863-1864 metų sukilimo dalyviai ir kodėl tik visai neseniai Rasų kapinėse palaidotas sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas. 

Veikla susideda iš skirtingo aktyvumo dalių: susipažįstame su Rasų kapinių istorija, grupėse atlikdami interaktyvias užduotis tyrinėjame parodą, o kūrybinės užduoties metu kuriame savo simbolius. Veikla užbaigiama refleksija.

Edukacinis užsiėmimas yra pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms.

Edukacinis užsiėmimas sukurtas parodai „Gyvos Rasos“.
Užsiėmimą rasite ir Kultūros pase.

Edukacinis užsiėmimas stiprina šias kompetencijas: pažinimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pilietiškumo, komunikavimo.

Užsiėmimo metu aptariamos temos atliepia šių dalykų programas: istorijos, pilietiškumo pagrindų, etninės kultūros, geografijos, dailės, etikos, gamtos mokslų/biologijos, lietuvių kalbos ir literatūros.