Medžio dirbiniais užsiimantis menininkas Evaldas Jurčiukonis (g. 1993 m.) Medinės miesto architektūros muziejuje pristato savo pirmąją autorinę parodą „Detalių istorijos“, kurioje kviečia susipažinti su unikaliais ir funkcionaliais meniniais interjero objektais – aksesuarais ir baldais, pagamintais iš gamybos industrijoje liekančių medienos atraižų. 

Pirmojoje autorinėje parodoje – išskirtinis dėmesys detalėms 

Evaldo Jurčiukonio parodoje „Detalių istorijos“ eksponuojami darbai – daugybės valandų ir begalinės kantrybės rezultatas. Eksponuojami dizaino objektai, sukurti iš pirmo žvilgsnio nereikalingų medienos atraižų ir gamybos industrijos likučių. Evaldo kūriniuose mažytės medinės atraižos atgyja jungiamos tarpusavyje, virsdamos naujais paviršiais ir sluoksniais, kurie „užauga“ į funkcinius objektus – baldus ir interjero aksesuarus. Meditatyvus darbo procesas suteikia galimybę taip pat meditatyviai analizuoti susidariusius raštus. 

Ši paroda – tai pirmoji ciklo „Dizaino outsaideriai“ dalis, kuriame bus pristatomi individualūs medžio meistrai, kuriantys autorinius funkcinius objektus. Parodų ciklą kuruoja dizainerė ir tyrėja Marija Puipaitė. 

Nuo medžio darbų pamokų iki tvaraus meno  

Evaldas Jurčiukonis, baigęs tarptautinės prekybos studijas, šioje sferoje savęs neatrado ir prisiminė dar mokykloje, dėka puikaus mokytojo, atrastą aistrą medžio darbams. Laisvalaikiu pradėjęs kurti papuošalus iš medžio, netrukus ėmė kaupti įdomesnius medienos gabalėlius.

Kuriant papuošalus, natūraliai brendo idėja mokytis su mediena susijusio amato profesionaliai. Susiklosčius palankioms aplinkybėms, Evaldas įstojo į profesinę amatų mokyklą ir įgijo staliaus specialybę. Vėliau pradėjęs dirbti gamybos įmonėje, kurioje apdirbamas medžio masyvas ir fanera, pastebėjo, kad gamybos metu lieka daug vienodų detalių, kurias gaila išmesti, tad greitai jos tapo Evaldo medžiagų kolekcijos dalimi.  Laikui bėgant ėmė formuotis paviršiai ir idėjos, kurios virto funkcionaliais objektais – kavos staliukais ir kitomis interjero detalėmis. Kaip sako pats menininkas, kurdamas jis panaudoja atliekas – tokiu būdu jaučiasi „gaminantis be kaltės“ ir bent šiek tiek prisidedantis prie tvarumo. 

Parodos kuratorė: Marija Puipaitė