„Ėjo jis, tas mano gyvenimo kelias, klampynėmis ir dirvonais, kalnais ir kloniais, ėjo dykumomis ir žydinčiais laukais, ėjo padangėmis ir niūriais urvais, ėjo klaikioje vienumoje ir kilniausiųjų sielų draugystėje“, – A. Žmuidzinavičius (žurnalas „Trimitas“, 1936 m.). 

Leisdamiesi į savo gyvenimo kelią, dažnai galvojame apie galutinį kelionės tikslą. Taip praleidžiame žmones ir ženklus, kviečiančius sustoti. Būtent pauzėje atsiveria nauji regėjimai, atgyja istorijos ir prisiminimai – kelias ima reikštis einant. 

Vilniaus miesto muziejaus Beatričės namuose atidaroma paroda „Ėjo jis, tas mano gyvenimo kelias…“. Joje pristatomi Antano Žmuidzinavičiaus mažosios tapybos darbai. Tai jautrus žvilgsnis į gamtą – meilė aplinkai čia persipina su patriotiškumu ir tautinės tapatybės paieškomis. Jo peizažai – lyg kelionės fragmentai, įamžinti spalvomis.

Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – vienas ryškiausių Lietuvos peizažo meistrų, pedagogas, visuomenininkas, gyvenęs permainingu mūsų valstybės istorijos laikotarpiu. Diplomatiškas ir charizmatiškas, tikslus iki smulkmenų, jis kruopščiai fiksavo patirtis užrašuose, siedamas gyvenimą su kūryba.

B. Grincevičiūtė ir A. Žmuidzinavičius buvo bičiuliai. Žinoma, kad Beatričė ne kartą lankėsi jo medinėje viloje Palangoje (J. Basanavičiaus g. 42). Todėl natūralu, kad šiandien menininko mažosios tapybos darbai pristatomi Beatričės namuose – erdvėje, kurioje jų istorijos suskamba asmeniškai.

Paroda Beatričės namuose veiks iki 2027 m. sausio 7 d., ją aplankyti įsigijus bilietą galima muziejaus darbo valandomis: antradieniais – penktadieniais 15–19 val. ir šeštadieniais – sekmadieniais 11–19 val.

Muziejaus lankytojams pristatomi dailininko kūriniai iš Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus fondų.