Pirmoji paroda „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ pasakojo apie Vilniaus skerdėjų-mėsininkų krikščionių cechą, miesto ir mėsos ryšius bei pastato, kuriame įsikūrė muziejus, istoriją. Kviečiame prisiminti parodą ir pasivaikščioti po ją virtualiai.
Antroji – „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“, bylojo apie praėjusio amžiaus Vilniaus vizijas ir utopijas, jų kaitą mainantis režimams ir neblėstančią kūrėjų meilę Vilniui. Nors paroda jau užsidarė, su jos pasakojimais galite susipažinti knygoje „Neįgyvendintas Vilnius“ ir keturiuose virtualiuose pasivaikščiojimuose po realybe taip ir netapusį Vilnių.
Taip pat muziejuje veikė iGem Vilnius instaliacija „MicroMoment“, kurioje muziejaus lankytojai galėjo išvysti įprastai plika akimi nematomą, tačiau mus nuolat supantį Vilnių – įvairiausiose erdvėse rastas bakterijas.
Kvietėme lankytojus į renginius pačiose įvairiausiose vietose – tiek muziejuje, tiek virtualybėje, tiek ir apleistose miesto erdvėse. Didžiosios dalies renginių įrašus galite rasti Vilniaus muziejaus YouTube paskyroje.
Vilniaus muziejus neliko nepastebėtas. Muziejaus atidarymas pateko į gerų praėjusių metų įvykių 15-tuką, parodos „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ kuratorių Marijos Drėmaitės ir Rasos Antanavičiūtės knyga „Neįgyvendintas Vilnius“ buvo išpirkta ir apdovanota Vilniaus klubo premija, o, patys svarbiausi įvertinimai, žinoma, buvo muziejaus lankytojų:
Buvo turbo įdomu
Labai smagu sužinoti dar daugiau apie Vilnių!
Kuo daugiau tokių ekspozicijų!!!
AČIŪ LABAI NUOSTABIOMS GIDĖMS ❤️
Buvo labai įdomu, pastačiau pilį labai didelę
Per metus savo ir muziejaus savanorių jėgomis 1914 žmonių pravedėme 153 ekskursijas po muziejaus parodas, Gatvės gyvos kvietė į pasivaikščiojimus po neįgyvendintą Vilnių. Daugeliui įvairių institucijų darbuotojų darbdaviai įteikė kvietimus apsilankyti muziejuje taip siūlydami turiningai praleisti laisvalaikį. Beveik 9 šimtai mokinių lankė su parodomis susijusias mūsų edukacijas, o kartu su Architektūros fondu surengėme vaidmenų žaidimo kūrybines dirbtuves, kuriose paaugliai planavo naują miesto centrą.
Nuo muziejaus veiklos pradžios čia darbuojasi ta pati, jau susigrojusi komanda – tyrėja Aelita Ambrulevičiūtė, rinkinio kuratorius Povilas Andrius Stepavičius, komunikacijos specialistė Rūta Miškinytė, viešųjų programų kuratorius Jurgis Atroškevičius ir direktorė Rasa Antanavičiūtė. Mums padeda muziejaus Taryba ir įvairių sričių specialistai iš Lietuvos bei užsienio, praturtinantys parodų turinį ir mūsų žinias bei gebėjimus.
Mūsų muziejus negalėtų veikti be kitų atminties institucijų, kolekcininkų ir Vilniaus istorijos entuziastų pagalbos ir draugystės. Esame dėkingi didžiuliam būriui žmonių, su kuriais bendradarbiavome ir draugavome pirmaisiais muziejaus metais. Visų neįmanoma išvardinti, bet ypatingai norime padėkoti valstybės archyvams, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, Nacionalinei Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Vilniaus universiteto bibliotekoms, Sauliui Pilinkui, leidyklai Lapas ir Gatvės gyvos.
Mūsų idėjoms įsikūnyti padeda Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje, Goethe institutas, o taip pat privatūs rėmėjai – Baltisches Haus, Orlen Lietuva, Mindshare, Šviesos technologijos, Narbutas, Audiolab. Nė viena Vilniaus muziejaus paroda neįvyktų be rėmėjų pagalbos!
Pajamos: 260,2 tūkst. Eur
Išlaidos: 254,2 tūkst. Eur
Nuotraukos – Vilniaus muziejaus, Gintaro Janavičiaus, Sauliaus Žiūros, Witold Leon Łowczyk.