Meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė yra Vilniaus muziejaus idėjos gaivintoja, kartu su dr. Marija Drėmaite ir dr. Karoliu Kučiausku 2017–2018 m. parengusi Vilniaus miesto muziejaus-tyrimų centro galimybių studiją.
Rasa domisi politinės galios simboliais bei raiškos formomis viešosiose erdvėse ir šių įtaka žmonių tapatybei ir atminčiai. Ši problematika nagrinėjama ir 2015-aisiais apgintoje disertacijoje, kurios pagrindu po kelių metų išleista monografija „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ (2019). Už knygą Rasai buvo skirta Vilniaus klubo premija.
Nuo įkūrimo 2011-aisiais Rasa devynerius metus vadovavo Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijai ir kuravo šiuolaikinio meno parodas bei projektus. Tarp tokių projektų – Kauno bienalės žodinė programa „Ginčytina atmintis / Ginčytinos erdvės“. 2019 m. Rasa buvo Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje komisarė ir prodiuserė. Paviljone pristatytas kūrinys „Saulė ir Jūra (Marina)“ Lietuvai pirmąkart pelnė prestižinį „Auksinį liūtą“. 2020 m. Rasai Antanavičiūtei buvo skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Baigė dailėtyros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Daugelį metų dirbo rinkodaros ir reklamos srityse: reklamos agentūrose, leidybos įmonėse, kino sklaidos srityje, dažniausiai kūrybos arba rinkodaros vadovu.
Siekia pritaikyti savo sukauptą įvairiapusę, tarpdisciplininę patirtį muziejinėje veikloje, formuojant naujas ekpozicijas ir muziejaus veiklos sklaidą.
Vilniaus universitete baigiau istorijos bei paveldosaugos studijas.
Magistro studijų metu dirbau komercinės archeologijos įmonėje laborante, tačiau supratusi, jog archeologe niekada netapsiu, ėmiau ieškoti vietų, kur galėčiau save realizuoti. 2020 metais, pirmojo karantino metu, priėmiau sprendimą padirbėti vyr. rinkinių kuratore Birštono muziejuje. Per daugiau nei ketverius Birštone praleistus metus aiškiai supratau, kad darbas muziejuje su eksponatais yra būtent ta sritis, kur norėčiau tęsti savo profesinę veiklą. Tai nuolatinis atradimų džiaugsmas, kuris skatina ne tik domėtis istorija, bet ir pažinti skirtingas daiktų gamybos technikas, medžiagas ir daug daugiau.
Svarbią mano gyvenimo dalį užima žemės ūkis, jam paskyriau ne tik savo bakalauro ir magistro darbus, bet ir didžiąją laiko dalį po darbo. Laisvu nuo darbo ir ūkio metu labiausiai mėgstu tris dalykus: miegoti, žygiuoti ir skaityti storas knygas.
Agnė 2022 m. baigė paveldosaugos magistro studijas Vilniaus universitete, nepamiršo ir prieš tai, Vytauto Didžiojo universitete baigtų komunikacijos studijų. Platus ir įvairus kultūros laukas visuomet traukė, apie jį Agnė komunikuoja dirbdama kultūros lauko žurnaliste, taip pat, prisidėjo rengiant kultūros paveldo pažinimo festivalį „Heritas“.
Nuo 2012 m. darbuojasi kultūros lauke, siekdamas istorinį paveldą pristatyti kuo platesniam visuomenės ratui. Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje dirbo edukatoriumi, tame pačiame muziejuje ir LR Prezidento rūmuose – ekskursijų vadovu, prisidėjo kuriant Valstybės pažinimo centro ekspoziciją. 2017 m. Lietuvos muziejų asociacijos konkursui „Idėjų mugė“ Jurgio parengta ekskursija Trakų istorijos muziejuje buvo pripažinta geriausia.
Nemažą Jurgio gyvenimo dalį sudaro darbas ir savanorystė sporto srityje – jis yra fechtavimo mokytojas Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, ne vienus metus dirbo Lietuvos fechtavimo federacijos Vykdomajame komitete.
Živilė Miežytė 2022 m. baigė socialinės antropologijos magistrantūros studijas VDU. Studijų metu pusmetį mokėsi Kopenhagos universitete, gilinosi į interaktyvios dokumentikos ir vizualinės antropologijos metodus Leideno universitete.
Živilė turi patirties dirbant su tarptautinio švietimo, įvairovės, tarpkultūrinio supratimo projektais Lietuvoje ir užsienyje, atliko praktikas Australijoje ir Urugvajuje, kur dirbo su lietuvių bendruomenėmis. Dabar toliau organizuoja ir įgyvendina kalbos ir integracijos projektus su Pietų Amerikos lietuviais.
Marija Vaicekauskaitė 2022 m. baigė Spatial Designs and Society (liet. Erdvinis dizainas ir visuomenė) magistrantūros studijas Roskildės universitete, Danijoje. Magistrinio darbo metu tyrinėjo Vilniaus stoties rajoną, konkrečiau – analizavo Stoties rajono gyventojų vietos jausmą, kas jį formuoja ir kokią įtaką jam turi viešasis menas.
Marija turi patirties švietimo srityje, nuo 2022 m. dirba Šiuolaikinės mokyklos centre 5-6 klasių lietuvių kalbos mokytoja, taip pat savanoriauja Lietuvos atgajos vaikų stovyklose. Dirbo edukatore Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje, vedė užsiėmimus ir ekskursijas moksleiviams apie Vilniaus senamiesčio paveldą.
Eisvina 2023m. baigė filosofijos studijas Vilniaus universitete. Jau daug metų, greta kitų veiklų, ji užsiima formaliu bei neformaliu vaikų švietimu: dirbo pradinių klasių mokytoja, vedė vaikų stovyklas, dailės būrelius ir įvairias kitas edukacines veiklas. Noras ieškoti kuo įvairesnių būdų sudominti vaikus, kūrybiškas žvilgsnis bei smalsumas istorijai atvedė Eisviną į muziejų.
Be visų aukščiau išvardintų veiklų, Eisvinos interesų lauke svarbią vietą užima muzikos bei meno renginių, festivalio organizavimas, scenografijos kūrimas, fotografija.
Margarita – senjorė ir pusę savo gyvenimo gyveno sovietų sąjungoje. Tad jos patirtis, kaip pati sako, yra padalinta į dvi dalis. Viena jų liūdna, o kita – laiminga.
Seneliai buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą, mama užaugo vaikų namuose.
Baigusi vidurinę mokyklą, pagal šeimos tradicijas, pradėjo dirbti spaustuvėje. Įgijo knygrišio specialybę ir daug kitų. Tam ji atidavė 30 metų. Dalyvavo sausio 13-osios įvykiuose.
Margarita mėgsta keliauti, domisi teatru, muzika, Lietuvos istorija ir kultūra, laisvalaikiu lanko sporto užsiėmimus.
Justina Vilniaus universitete studijuoja Kultūros istoriją ir antropologiją. Didelę laiko dalį ji skiria savanoriavimui: buvo Carito bei Raudonojo kryžiaus savanorė, taip pat, savanoriauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose.
Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje Istorijos fakultete užėmė komunikacijos ir organizacinės srities koordinatorės pareigas. Likusią laiko dalį Justina skiria sportui, žygiams, ilgiems pasivaikščiojimams gamtoje bei fotografijai.
Reikšmingą vietą Vilniaus muziejaus komandoje užima muziejaus savanoriai. Būtent savanoriai padeda muziejui pasakoti pačias įvairiausias sostinės istorijas. Visada džiaugiamės žmonėmis, kurie gali ir nori padėti muziejui susitvarkyti su kasdieniais bei nekasdieniais iššūkiais.
Norite prisijungti prie savanorių komandos? Parašykite info@vilniausmuziejus.lt, mes su jumis susisieksime.