Spalio 14 d., istorikas, Lenkijos istorijos draugijos atstovas Opolėje ir knygų, skirtų Vilniaus istorijai, autorius dr. Waldemaras Wołkanowskis, skaitė paskaitą apie Vilniaus architektūros tarpukariu raidos klausimus.
Paskaitos metu W. Wołkanowskis pristatė, kaip tarpukariu laipsniškai keitėsi požiūris į Vilniaus architektūrą – nuo konservatyvaus požiūrio į Vilnių, kaip istorinį miestą, iki 1939 metais parengto „Vilniaus plėtros plano“. Architektūriniai klausimai buvo aptariami visuomenės nuotaikų, kultūros ir meno istorijos kontekste, taip pat paskaitos metu buvo pristatyti ir kai kurie neįgyvendinti Vilniaus projektai, tiesa, ne vien architektūriniai.
Renginys vyko lenkų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
Tai – antras iš trijų parodą „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ lydinčių renginių. Spalio 7 d. vyko menotyrininko, dr. Jarosławo Trybuśo paskaita apie neįgyvendintą Varšuvą, o spalio 21 d. prodiuseris, renginių vedėjas Jogaila Morkūnas kartu su architekte, Valdo Ozarinsko bendražyge Aida Čeponyte, papasakojo apie architektūrines svajas ir vizijas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Vilniaus muziejujaus „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ pasakojo apie realybe taip ir netapusias praėjusio amžiaus vizijas Vilniaus miestui. XX amžiuje politinė valdžia Vilniuje keitėsi net dešimt kartų, tačiau nepaisant įvairiausių ideologijų ir režimų, politikai, miesto planuotojai ir architektai žadėjo sukurti geresnį pasaulį, geresnį Vilnių ir geresnė visuomenę.
