Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai

2021 07 21–2022 01 09

„Vilnius yra tokioje geografinėje padėtyje, kur susidaro didžiojo tarpkontinentalinio susisiekimo mazgas, ligi šiol tinkamai neišnaudotas dėl politinių sąlygų. Didžiųjų kelių susikryžiavimas duoda impulso mūsų sostinei augti ir plėstis“, – rašė Vilniaus miesto architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis 1940 metais.
XX amžiuje politinė valdžia Vilniuje keitėsi net dešimt kartų, tačiau nepaisant įvairiausių ideologijų ir režimų, politikai, miesto planuotojai ir architektai žadėjo sukurti geresnį pasaulį, geresnį Vilnių ir geresnę visuomenę.
Daugiau kaip šimtas XX amžiuje sukurtų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių ir inžinerinių projektų galėjo pakeisti Vilnių, bet taip ir liko popieriuje. Kai kurie jų buvo per drąsūs, kai kurie – utopiniai, kai kurie – kurioziški. Daugelis netapo tikrove dėl paprasčiausio lėšų ar laiko stygiaus.
Tam tikri Vilniaus projektai atrodo tarsi užkerėti – Lukiškių aikštės, Tauro kalno, pagrindinio stadiono, paminklų vizijos buvo svarstomos visą praeitą šimtmetį ir nenustoja kaitinti vaizduotę iki šiol. Kviečiame Jus spręsti, kurie projektai būtų Vilnių pagražinę, o kurie būtų tapę galvos skausmu.

Kuratorės: Rasa Antanavičiūtė ir Marija Drėmaitė
Architektai: Julija Reklaitė ir Mindaugas Reklaitis
Videomanipuliacijos: Liudas Parulskis
3D modeliavimas: Tomas Valentinaitis ir Vilniaus planas
Grafinis dizainas: Laura Grigaliūnaitė
Vaikų miestas: kuratorė Ieva Šimkonytė, iliustratorė Vanda Padimanskaitė

Partneriai: LRT, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus planas, Vilniaus rotušė

Rėmėjai: Baltisches Haus, Instytut Adama Mickiewicza, Lenkijos Respublikos kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos institutas Vilniuje

Zbigniewo Pronaszko projektuoto paminklo Adomui Mickiewicziui maketo atidengimas, 1924 m. Narodowy archiwum cyfrowe nuotr.