Vištos ir miestas. Visuomenės metabolizmo architektūra

Vilniaus muziejus pristato keturių virtualių renginių ciklą, kurio metu bus pristatomi muziejuje veikiančią parodą „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija” papildantys pasakojimai.

Trečiasis renginys – kultūros studijų mokslų daktarės ir sociologijos dėstytojos Eglės Rindzevičiūtės paskaita „Vištos ir miestas: visuomenės metabolizmo architektūra”.

Virtuali paskaita vyks birželio 9 dieną, 19 valandą. Tiesiogiai ją stebėti galėsite Vilniaus muziejaus Facebook paskyroje.

Kaip Lietuvos urbanistinė plėtra siejasi su mėsos pramone? Kuo ypatinga visuomenės metabolizmo architektūra? Paskaitoje lektorė apžvelgs vidinės ir globalios migracijos vaidmenį modernėjančioje Lietuvoje ir analizuos jos atspindžius miesto kultūroje. Šios istorijos vingius padės sekti universalioji višta – paukštis, be kurio indėlio į kasdienę virtuvę neįsivaizduojama šiuolaikinio europiečio gyvenimas, kuris yra tapes migracijos stigmos diskurso dalimi.
Dr. Eglė Rindzevičiūtė yra modernaus valdymo, mokslo ir technologijų istorijos tyrėja, dėstanti sociologiją Kingstono universitete Londone. Knygos „Sistemų galia: kaip viešojo valdymo mokslai atvėrė šaltojo karo pasaulį” (Cornell University Press, 2016), kuri analizuoja antropoceninio mąstymo istoriją bei globalaus valdymo modelių kūrimą, autorė.
Savo daktaro disertacijoje „Konstruojant sovietinę kultūros politiką: kibernetika ir valdymas Lietuvoje po antrojo pasaulinio karo”, išleistoje Linkopingo universiteto leidyklos (2008), Eglė Rindzevičiūtė atskleidė kibernetikos ir sistemų teorijos įtaką sovietinės Lietuvos kultūros politikai – tai pirmoji studija, parodžiusi kibernetikos įtaką naujoms, ne-komunistinėms kultūros ir visuomenės sampratoms sovietmečiu. Šiuo metu tiria atominio kultūros paveldo kūrimą Rusijoje ir vakarų Europoje ir rašo knygą „Valia nuspėti: ateities orkestravimas”, kur tiria mokslinio prognozavimo istoriją ir prognozių taikymą vadyboje ir viešojoje politikoje.
Šių metų balandį–birželį Vilniaus muziejus kvies visus kartu tyrinėti margą miesto, maisto ir istorijos audinį – nuo žydų mėsininkų senajame Vilniuje ar skerdyklose dirbančių migrantų, iki miesto gyvenimo per mikroistorijos prizmę. Renginiais Vilniaus muziejus tęsia šiuo metu vykstančioje parodoje „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ plėtojamas temas ir perkelia parodos pasakojimą į kompiuterių ekranus.
Tarp muziejaus renginių dalyvių – Ohajo valstijos universiteto istorikas dr. Christopheris Otteris, 2020 publikavęs monografiją „Diet for a Large Planet: Industrial Britain, Food Systems, and World Ecology“, Kingstono universitete dėstanti sociologė dr. Eglė Rindzevičiūtė, Vilniaus ankstyvųjų Naujųjų laikų istorijos specialistai, socialinės istorijos tyrėjai dr. Martynas Jakulis ir dr. Aivas Ragauskas bei gastronomijos istorikas, lektorius Antanas Astrauskas.

John Wise nuotr.