Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940 metais

Vilniaus universiteto Istorijos fakultete pradėtas įgyvendinti naujas projektas „Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940 metais“ (Nr. P-MOD-21-3). Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos remiamą veiklos kryptį „Modernybė Lietuvoje“. Šio projekto partneris – Vilniaus muziejus.
Projekto dalyvės, prof. dr. Marija Drėmaitė, dr. Aelita Ambrulevičiūtė ir Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, tiria Vilniaus rezidencinių kvartalų pokyčius 1870–1914 ir 1920–1940 metais. Šiuo laikotarpiu miestas sparčiai plėtėsi ir didėjo gyventojų skaičius. Sykiu didėjo miesto tarša. Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, kilo poreikis modernizuoti ir miesto sanitarinę, ir gyvenamosios erdvės infrastuktūrą. Būtent modernių buitinių patogumų poreikis intensyvios miesto plėtros laikotarpiu lėmė inžinerinių tinklų ir urbanistinio planavimo (zonavimo) modernizavimą. Vilniuje šio proceso pamatai buvo padėti 1870–1914 metais. 1920–1940 m. vykę modernėjimo procesai lėmė naujų (modernių) buitinių patogumų formų atsiradimą, keitė būsto kokybę. Kartu turėjo pasikeisti ir miesto kvartalų sociotopografija. Tyrimo metu, lyginant du laikotarpius, bus analizuoti kokybiniai ir kiekybiniai miesto gyvenamosios infrastruktūros ir būsto pokyčiai. Tai leis nustatyti šių pokyčių įtaką miesto rajonų / kvartalų sociotopografijai.

Gydytojo Antoni Kiakszto vila Vilniuje 1938 m. LCVA