Souvenir – prancūzų kalbos žodis, reiškiantis prisiminimą. Suvenyrais vadiname ir kelionėse nusipirktus niekučius, ir prie Baltijos jūros rastą akmenėlį, ir Venecijoje įsigytą vazelę, ir bilietą į kadaise klausytos, bet jau pamirštos grupės koncertą.
Suvenyro esmę atskleidžia žinoma legenda apie imperatoriaus Napoleono Bonaparte’o svajonę iš Vilniaus į Paryžių ant delno nusinešti Šv. Onos bažnyčią. Suvenyras turi būti smulkus, į saują (ar bent rankinį bagažą) telpantis daiktelis, kurį patogu ir lengva iš kelionės parsigabenti namo. Jis primena įvykius ir aplankytas vietas, dažnu atveju – įspūdingiausius tų vietų architektūros paminklus.
Parodoje pristatome suvenyrus, kurie draugams, kolegoms, kviestiems ir nekviestiems miesto svečiams primena ar turėjo priminti Vilnių. Rengdami parodą ieškojome atsakymų į klausimus: koks miestas ir kokie jo ženklai vaizduojami suvenyruose? Nuo ko tai priklauso? Kaip Vilnius pristatomas svetimšaliams ir kokį jie nori miestą prisiminti? Kaip keičiasi suvenyrų formos ir siužetai? Galiausiai iš kur atsiranda suvenyrai ir kas juos kuria?
Paroda apima ilgą laikotarpį – nuo XVIII amžiaus vidurio iki šių dienų. Joje rimti, kurioziški, dailūs ir bjaurūs daiktai pasakoja įdomias istorijas ne tik apie Vilnių, bet ir apie mus. Miesto vardo paminėjimo 700-ojo jubiliejaus proga kviečiame pasiklysti tarp vilkų, bokštų ir bažnyčių.
//
Kuratoriai / Curators: Rūta Miškinytė, Rasa Dargužaitė, Julijus Balčikonis
Redaktoriai / Editors: Dangė Vitkienė (LT), Joseph Everatt (EN)
Technikai / Technicians: Gediminas Akstinas, Stanislovas Lučunas, Vadim Šamkov
Partneriai / Partners: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus
Rėmėjai / Sponsors: Lietuvos kultūros taryba, Vilnius 700, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kino centras, Lenkijos institutas Vilniuje, Baltisches Haus
