Pirmąją parodos “Nepatogus Vilnius” dalį pavadinome Sandros vardu ir joje pasakojome apie tautinius bei religinius nesutarimus Vilniuje. Apžvelgėme prieš kelis šimtus metų Vilniuje tarp katalikų ir reformatų kilusias įtampas, tarpukariu išryškėjusią konfrontaciją tarp lenkų ir lietuvių. Kvietėme pagalvoti ir apie šiandieną – apie šiandieniame Vilniuje gajus įsitikinimus kitų rasinių, religinių, tautinių grupių atžvilgiu.

Šioje dalyje jūsų klausėme kas turi gerai mokėti lietuvių kalbą?

• Beveik pusė atsakiusiųjų (47%) mano, kad lietuvių kalbą gerai mokėti turi visi žmonės gyvenantys Lietuvoje ilgiau nei 5 metus.
• 19% respondentų mano, kad lietuvių kalba nėra būtina
• 13% atsakiusiųjų mano, kad lietuvių kalbą turi mokėti absoliučiai visi gyvenantys Lietuvoje
• 21% apklausos dalyvių mano, kad lietuvių kalbą privalu mokėti visiems Lietuvoje gyvenantiems ilgiau nei dvejus metus.

Edvino vardu pavadinome LGBT+ bendruomenės situacijai Vilniuje skirtą parodos dalį. Čia parodos lankytojų klausėme net trijų klausimų.

Į pirmąjį – Ar pritariate, kad tos pačios lyties poros galėtų gauti informacijos apie savo partnerio/ės sveikatos būklę jam/jai patekus į ligoninę? – net 97% respondentų atsakė TAIP.

Į klausimą – Ar tos pačios lyties partneriai gali būti partnerio/ės vaiko, kurį kartu augina, globėju/a? – 95% respondentų atsakė TAIP.

Į trečiajį klausimą – Ar tos pačios lyties poros gali nemokėti mokesčio paveldėjus mirusio/s partnerio/ės turtą? – 85% atsakiusiųjų rinkosi atsakymo variantą TAIP.

Trečiojoje parodos „Nepatogus Vilnius” dalyje pasakojome apie pabėgėlius (arba atbėgėlius, kaip jie buvo vadinami anksčiau). Šioje dalyje pasakojome apie karų ir kitų negandų paskatintą žmonių judėjimą. Norėjome atkreipti dėmesį, kad ne kartą ir patys lietuviai bėgdami nuo negandų pagalbos sulaukė kitose šalyse.

Šioje dalyje jūsų klausėme: 

Ar nuo karo ir represijų bėgantiems žmonėms turėtume padėti taip pat, kaip padėjome ukrainiečiams?

Atsakymų statistika šioje dalyje atrodo taip:

• Turėtume padėti nepriklausomai nuo to, iš kur jie yra – 84%
• Turėtume padėti tik jei jie yra iš Europos šalių – 10%
• Turėtume padėti, bet mažiau, nes galimybės ribotos – 25%
• Ne, neturėtume padėti – 1%

Chajos vardu pavadintą parodos dalį skyrėme nuo seniausių laikų iki dabar mus (deja) lydinčiam antisemitizmui ir parodos lankytojų klausėme:

Ar turėtume boikotuoti tuos Lietuvai nusipelniusius veikėjus, kurių biografijose yra antisemitizmo apraiškų?

Čia atsakiusiųjų nuomonės išsiskyrė ir nei vienas atsakymo variantas netapo aiškiu favoritu:

• 35% atsakiusiųjų mano, kad taip, tokius veikėjus turėtume boikotuoti
• 3% teigia, kad ne
• 21% mano, kad tokių veikėjų neturėtume nei boikotuoti, nei garbinti
• 41% teigia, kad kiekvieną atvejį reikia svarstyti atskirai

Penktojoje, Jono vardu pavadintoje, parodos dalyje pasakojome apie skurdą, požiūrio į šį reiškinį kaitą ir parodos lankytojų klausėme kaip jie elgtųsi jei šalia jų namų savivaldybė planuotų atidaryti nakvynės namus.

• Dauguma – 40% atsakiusiųjų teigė, kad į tokį savivaldybės sprendimą nereaguotų.
• 30% rinktųsi būti tyliai nepatenkinti.
• 17% teigė, kad eitų savanoriauti šiuose nakvynės namuose.
• 10% nesužavėjo idėįa apie planuojamus nakvynės namus ir jie teigė pasirašysiantys po kaimynų parengtu skundu.
• po 1% atsakiusiųjų teigė, kad rašytų skundą savivaldybei bei eitų protestuoti.

Jolitos vardu pavadinome šeštąją parodos dalį. Šioje dalyje pasakojome apie vieną pažeidžiamiausių visuomenės grupių – sekso paslaugų teikėjus dirbančius gatvėje. Šiuo metu Lietuvoje galioje prohibicionistinė nuostata kuomet yra draudžiamas seksualinių paslaugų teikimas, pirkimas ir suteneriavimas.

Parodos lankytojų klausėme ką jie rinktųsi?

• Už seksualinių paslaugų teikimą ir pirkimą netaikomos jokios baudžiamosios sankcijos (dekriminalizacija) – pasirinko 11% respondentų
• Legalus ir reglamentuotas visų seksualinių paslaugų teikimas (legalizavimas) – pasirodė priimtinas 40% atsakiusiųjų
• Legalus seksualinių paslaugų teikimas, nelegalūs viešnamiai, suteneriavimas (abolicionizmas) – buvo penktadalio atsakiusiųjų (20%) pasirinkimas
• Legalus seksualinių paslaugų teikimas, nelegalus seksualinių paslaugų pirkimas ir suteneriavimas (neoabolicionizmas) – šį atsakymo variantą pasirinko 13% parodos lankytojų
• Nelegalus visų seksualinių paslaugų teikimas, taikomos baudžiamosios sankcijos (prohibicionizmas) – šiuo metu Lietuvoje galiojančią nuostatą palaiko 16% atsakiusiųjų

Aldonos vardu pavadintą parodos dalį skyrėme pasakojimui apie alkoholinius gėrimus, jų sukeliamą priklausomybę, taikytus ir tebetaikomus gydymo būdus.

Nepatingėjom sugalvoti ir provokuojantį klausimą – Kurį kaimyną rpasirinktumėte: nuolat vartojantį alkoholį ar nuolat rūkantį žolę?

• 89% atsakiusiųjų mieliau gyventų šalia kaimyno nuolat rūkančio žolę.
• Kaimyną nuolat vartojantį alkoholinius gėrimus pasirinktų vos 11% į klausimą atsakiusių žmonių.

Žilvino dalyje pasakojome apie narkotines bei psichotropines medžiagas ir priklausomybę nuo jų. Čia taip pat pasakojome ir apie žemo slenksčio paslaugas ir klausėme parodos lankytojų ar jų nuomone žemo slenksčio paslaugos mažina apsinuodijimo, perdozavimo ir užsikrėtimo riziką – tokių paslaugų reikia kuo daugiau, ar normalizuoja ir skatina vartojimą – tokių paslaugų nereikia.

• Absoliuti dauguma atsakiusiųjų (92%) mano, kad  žemo slenksčio paslaugos mažina apsinuodijimo, perdozavimo ir užsikrėtimo riziką – tokių paslaugų reikia kuo daugiau.
• 11% respondentų mano priešingai, kad šios paslaugos  normalizuoja ir skatina vartojimą – tokių paslaugų nereikia.

Parodos dalyje gavusioje Ewos vardą pasakojome apie Vilnių siaubusias epidemijas ir parodos lankytojų klausėme kaip jie elgėsi COVID-19 pandemijos metu. Gavome štai tokius atsakymus:

• 54% respondentų teigė, kad Laikėsi visų Visuomenės sveikatos centro nustatytų taisyklių
• 42% atsakiusiųjų teigė, kad laikėsi dalis taisyklių
• 1% nesilaikė jokių taisyklių
• 3% mano, kad nebuvo jokio kovido.

Petro vardu pavadintą parodos dalį ir skyrėme psichikos sveikatai, psichikos sveikatos iššūkiams bei sunkumams su kuriais susiduriame. Šią dalį lydėjo du klausimai. Pirmasis jų:

Ar žmonės neturėtų būti prievarta gydomi psichiatrijos ligoninėse?

• 47% respondentų rinkosi atsakymą TAIP
• 53% mano, kad nevalia prievarta gydyti žmonių psichiatrijos ligoninėse.

Į antrąjį, kiek aštresnį klausimą – Ar psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės, keliantys grėsmę sau arba aplinkiniams, turi būti prievarta gydomi psichiatrijos ligoninėse?

• Absoliuti dauguma 91% atsakė TAIP
• 9% rinkosi atsakymo variantą NE.