LT
Prieš beveik penkiasdešimt metų ant žole apaugusios kalvos ir jos šlaitų iškilo naujas rajonas – Baltupiai. Žemumoje, prie platinamos dabartinės Kalvarijų gatvės, liko tik nedidelė nugriauto kaimo dalis. Naujieji gyventojai ėmė kurti savus Baltupių istorijos sluoksnius, o rajonui vardą suteikęs kaimas liko paraštėse.
Senasis Baltupių kaimas buvo gana tipiškas Vilniaus apylinkėms, tačiau viena aplinkybė jį išskyrė iš kitų. Dėl to „kalti“ dominikonų vienuoliai, 340 metų valdę Baltupių žemes. Jų įkurtos Šv. Kryžiaus kelio stotys – Vilniaus Kalvarijos – nulėmė ypatingą Baltupių raidą. Religinės šventės ir į Kalvarijas plūstantys maldininkai keitė kaimo gyvenimą. Kol Vilniaus miesto plėtra pasiekė šias vietoves, nutekėjo nemažai Cedrono upelio vandens.
Šioje parodoje muziejus drauge su baltupiečiais pasakoja apie dvi labai skirtingas rajono dalis – senuosius ir naujuosius Baltupius, juos jungiančią istoriją, gyventojus, gamtą. Kviečiame baltupiečius parodoje pasidalinti savo mintimis ir prisiminimais apie rajoną, susipažinti su buvusiais ir esamais kaimynais, o kitus lankytojus – pažinti ir pamėgti Baltupius.
„Baltupiai: nuo Cedrono iki betono“ tęsia Vilniaus miesto muziejaus tyrimų ir parodų ciklą, skirtą tariamai neįdomiems Vilniaus rajonams – pirmoji paroda „Kas į Viršulus?“ kvietė pažinti Viršuliškių rajoną, antroji – „Krasnucha. Rajonas, kurio nėra?“ – Savanorių prospekto apylinkes.
//
EN
The new district of Baltupiai sprang up almost 50 years ago on the slopes of a grass-covered hill. In the lower part, near what is now Kalvarijų Street, only a small portion of the demolished village has survived. The new residents began to form their own chapters of Baltupiai’s history, while the village that gave the district its name remained on the sidelines.
The old village of Baltupiai was quite typical of the Vilnius area, but one circumstance set it apart from others. The Dominican friars who ruled the area around Baltupiai for 340 years were responsible for this, by establishing the Stations of the Cross (the Vilnius Calvary), which determined the unique development of Baltupiai. Religious feasts and pilgrims flocking to Kalvarija transformed village life. By the time the expansion of Vilnius reached these districts, a great deal of water had flowed down the Cedronas Stream.
In this exhibition, together with the residents of Baltupiai, the museum tells the stories of two very different parts of the district, old and new, as well as the history, the people and the natural features that connect them. We invite the residents of Baltupiai to share their thoughts and memories about their district, and to get to know their current and former neighbours, and we invite other visitors to discover and fall in love with Baltupiai.
Baltupiai. From Cedronas to betonas continues the Vilnius City Museum’s series of research and exhibitions dedicated to supposedly uninteresting districts of Vilnius: the first exhibition Maybe to Viršuliškės? invited to explore the district of Viršuliškės, the second – Krasnucha. The District That Doesn’t Exist? – the area around Savanorių Avenue.
//
PL
Przed blisko pięćdziesięciu laty na porośniętym trawą wzgórzu i jego zboczach powstała nowa dzielnica Wilna – Bołtupie. W dolinie, przy obecnej ulicy Kalwaryjskiej, która została poszerzona, zachowała się jedynie niewielka część wsi, która dała nazwę dzielnicy. Nowi mieszkańcy zaczęli pisać własne rozdziały historii Bołtupiów, a wieś podzieliła los wielu innych, z czasem przegrywając z procesami urbanizacji.
Stara wieś Bołtupie była dość typowa dla okolic Wilna, jednak wyróżniała ją jedna szczególna okoliczność. Przez prawie 340 lat znajdowała się ona w posiadaniu dominikanów. Założone przez zakonników stacje Drogi Krzyżowej – Kalwaria Wileńska – nadawały osadzie wyjątkowy charakter. Uroczystości religijne i pielgrzymki tłumnie przybywające do Kalwarii nie pozostawały bez wpływu na życie wsi. Wiele wody upłynęło w Cedronie, nim dawne Bołtupie zrosły się z miejską tkanką Wilna.
Na prezentowanej wystawie muzeum wspólnie z mieszkańcami Bołtupiów opowiada o dwóch bardzo różnych częściach tej dzielnicy – starych i nowych Bołtupiach, łączącej je historii, mieszkańcach oraz przyrodzie. Zapraszamy Bołtupian do dzielenia się swoimi wspomnieniami i refleksjami, do poznania dawnych i obecnych sąsiadów, a pozostałych odwiedzających – do odkrycia i polubienia Bołtupiów.
„Baltupiai. Od Cedrona do betonu” to kontynuacja cyklu badań i wystaw Muzeum Miasta Wilna poświęconych pozornie nieciekawym rejonom stolicy – pierwsza wystawa „Ktoś do Wierszuliszek?” zapraszała do poznania Wierszuliszek, druga – „Krasnucha. Dzielnica, której nie ma?” – okolic alei Savanorių.
//
RU
Почти пятьдесят лет назад на поросшем травой холме и его склонах вырос новый район — Балтупяй. В низине, у нынешней улицы Кальварию, которую в то время расширяли, сохранилась лишь малая часть снесённой деревни. Новые жители начали вписывать в историю Балтупяй свои собственные главы, а деревня, давшая району имя, осталась «на полях».
Старый Балтупяй был вполне типичной для окрестностей Вильнюса деревней, но одно обстоятельство всё же выделяло её среди прочих. И «виноваты» в этом монахи-доминиканцы, на протяжении 340 лет владевшие местными землями. Основанные ими стояния Крестного пути (Вильнюсская Кальвария) предопределили особый путь развития этих мест. Религиозные праздники и паломники, тянувшиеся к Кальварии, меняли жизнь деревни. Немало воды утекло в ручье Цедрон, прежде чем городская застройка Вильнюса добралась до этих окрестностей.
На этой выставке музей вместе с балтупяйцами рассказывает о двух очень разных частях района — старом и новом Балтупяй, об их общей истории, людях и природе. Мы приглашаем местных жителей поделиться на выставке своими мыслями и воспоминаниями о районе, познакомиться с бывшими и нынешними соседями, а других посетителей — узнать и полюбить Балтупяй.
«Балтупяй. От Седрона до бетона» является частью выставочно-исследовательского цикла Вильнюсского городского музея, посвященного «скучным» районам Вильнюса – первая выставка «Кто в Виршулы?» приглашала познакомиться с районом Виршулишкес, вторая – «Краснуха. Район, которого нет?» – с окрестностями проспекта Саванорю.