Pokalbis. Laisvės archietektūra. Dešimtojo dešimtmečio Valdo Ozarinsko (1961–2014) projektai

Spalio 21 d. Vilniaus muziejuje vyko pokalbis su dizainere, V. Ozarinsko bendražyge Aida Čeponyte ir prodiuseriu, renginių organizatoriumi Jogaila Morkūnu. Pokalbį vedė Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.

1994 m. prasideda Valdo Ozarinsko ir Aidos Čeponytės televizijos laidų vedėjui Jogailai Morkūnui suprojektuotos vilos statybos, prie buvusių Geležinkeliečių rūmų prisegamas skulptoriaus Mindaugo Navako Kablys ir oficialiai pasiprašoma priimti Lietuvą į NATO. 1995-ais Vilniuje pastatomas paminklas Frankui Zappai, vyksta pirmasis Lukiškių aikštės sutvarkymo idėjos konkursas, kuriam pateikiami garsieji Kęstučio Lupeikio, Rolando Paleko ir Gintaro Čaikausko tapybos darbai, o Lietuva įteikia oficialų prašymą dėl narystė Europos Sąjungoje. Apie kūrybinės laisvės ir cenzūros nebuvimo laikus bei mažiau romantišką tuometinę kasdienybę kalbėsime prisimindami architekto Valdo Ozarinsko projektus.
Tai – paskutinis iš trijų parodą „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ lydinčių renginių. Spalio 7 d. vyko menotyrininko, dr. Jarosławo Trybuśo paskaita apie neįgyvendintą Varšuvą, o spalio 14 d. – istoriko dr. Waldemaro Wołkanowskio paskaita apie tarpukario Vilniaus architektūrą.

Vilniaus muziejaus paroda „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ pasakojo apie realybe taip ir netapusias praėjusio amžiaus vizijas Vilniaus miestui. XX amžiuje politinė valdžia Vilniuje keitėsi net dešimt kartų, tačiau nepaisant įvairiausių ideologijų ir režimų, politikai, miesto planuotojai ir architektai žadėjo sukurti geresnį pasaulį, geresnį Vilnių ir geresnė visuomenę.