Turbūt kiekvienas iš mūsų turime savo mėgstamiausią skanėstą – gal net ne vieną. Neabejotinai daugumos mylimiausių gardumynų sąrašuose puikuotųsi tokie saldumynai kaip šokoladas, džiovinti vaisiai, ledinukai, ledai. Įdomu, kieno mėgstamiausių gardėsių sąraše yra ir tradiciniai Vilniaus meduoliai?
Meduolių būta įvairiausių formų: nuo vadinamųjų „Kaziuko širdžių” iki žuvyčių, lėlyčių ar net muzikos instrumentų. „Kaziuko širdys” buvo kepamos įvairių dydžių ir dekoruojamos įvairiomis spalvomis bei dabinamos įvairiausiais užrašais. Užrašai varijuodavo nuo paprastųjų „Myliu Tave” (Kocham Cię), „Prisimink mane” (Pamiętaj o mnie) iki šiek tiek įmantresnių „Neflirtuok su Ja” (Nie flirtuj z Niom) ar „Kai naktį į langą pabelsiu, atidaryk – už tai per Kaziuką nupirksiu širdį” (Kiedy w nocna pora o szyba zastukam, otwórz – za to kupia serca na Kaziuka). Būdavo meduolių ir su paprastesniais užrašais (pvz., vardais) ar patriotiniais užrašais (pvz., „Tegyvuoja Lenkija” (Niech żyje Polska). Ant prekystalių gulėdavo net kelių spalvų meduoliai: rudi (su medumi), balti (su mėtomis), rausvi (su spanguolėmis ar bruknėmis). Tiesa, meduolių būdavo galima nusipirkti įvairių mugių, ne vien Kaziuko mugės metu, tačiau šiandien jie siejasi būtent su šia vilnietiška švente.
Kada ir kaip paplito meduoliai Vilniuje – sunku pasakyti. Įvairiuose tekstuose rašoma, kad meduolių tradiciją į Vilnių atnešė sentikiai, o vėliau jų kepimu užsiėmė Vilniaus bandelių kepėjų cechas. Deja nežinome, kokie tie meduoliai buvo. Patikimesnių duomenų apie tradicinius Vilniaus meduolius aptinkame tik XX a. pradžios tekstuose bei vaizduose. Viliamės, kad netolimoje ateityje ši saldi paslaptis bus atskleista ir Vilniaus meduolių istorijoje bus užkamšytos visos spragos.
