Kaziukas daugiaaukščių papėdėje

Riestainiai, šaukštai, pintinės, saldainiai, meduoliai, rankų darbo žaislai – vilnietiški pavasario šaukliai. Įprastai kiekvienų metų pirmąjį kovo savaitgalį Vilniaus centre nusidriekia prekystaliai, ant prekystalių išdygsta kalnai dešrų, gardėsių ir suvenyrų, o į gatves suplūsta žmonės.
Šv. Kazimierui skirta šventė tapo neatskiriama sostinės gyvenimo dalimi, masinančia ne tik įvairiais rakandais ar skanėstais, bet ir ilgaamže istorija. Šiandien dažnai prisimenama mugės kilmė, o norint rasti tarpukariu vykusių mugių nuotraukų internete nereikia ilgai ieškoti, tačiau kiek primirštas atrodo ne toks spalvingas mugės gyvavimo etapas sovietmečiu.
Turbūt nesumeluosime sakydami, kad įsivaizduoti šią šurmulingą mugę ne sostinės centre šiandien yra sunku. Vis dėlto dar ne taip seniai, prieš tris dešimtmečius, Kaziuko mugė vyko ne kur kitur, o kolūkiniame Dzeržinskio (dabar Kalvarijų) turguje. Būtent čia pokariu ir buvo atkraustyta tradicinė vilnietiška mugė.
Tiesa, Kaziuko mugė iš vietos į vietą „šokinėjo“ viso dvidešimtojo amžiaus metu – iš katedros aikštės į Lukiškes ir atgal, iš miesto centro į Kalvarijų turgų ir vėl atgal. Įdomu yra tai, kad įtakos mugės vietos pokyčiams turėjo mieste statomi paminklai. 1901 metais Katedros aikštėje iškilo paminklas Jekaterinai II, nutraukęs prekymečio šioje vietoje tradiciją, na o pokariu Lukiškių aikštėje iškilęs paminklas Leninui taip pat savo ruožtu pakišo koją Kaziuko mugei, nors mugės iškėlimo iš miesto centro priežasčių neabejotinai būta ir daugiau.
Nors ir pakeitus aplinką, kai kurie Kaziuko mugės atributai nepasikeitė – lankytojų mugėje laukė spūstys, šaukštai, krepšiai ir verbos. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomose Kaziuko mugės nuotraukose apstu gyvūnėliais – šuniukais ar triušiukais – besidžiaugiančių ar dėl keturkojų gerovės sunerimusių vaikų. Galime spėti, kad mugės prekių asortimente nestigo ir naminių gyvūnų. Nuotraukose neįprastai atrodo, regis, ištisus dešimtmečius nesikeičiantys Kaziuko prekeivių ir lankytojų personažai su fone stūksančiais sovietiniais betoniniais gyvenamaisiais daugiaaukščiais.

Kaziuko mugė net ir sovietmečiu peržengdavo Kalvarijų turgaus ribas, tačiau galutinai į Vilniaus centrą ji grįžo 1992-aisiais metais. Smagiame LRT reportaže iš sausakimšos Pilies gatvės žmonės džiaugėsi mugės sugrįžimu: „Ten [Kalvarijų turguje, VM] jau buvo nemalonu vaikščiot“.

***

Už nuotraukas dėkojame Lietuvos centriniam valstybės archyvui. Muziejus džiaugiasi draugyste su archyvais ir sveikina visus su Archyvų metais.

Kaziuko mugė 1979 metais, Algimanto Žižiūno nuotraukos. Lietuvos centrinis valstybės archyvas