XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje Vilnius tapo moderniu miestu. Tuo metu sparčiai daugėjo gyventojų, o kartu didėjo ir miesto tarša. Neilgai trukus gyvenimo kokybė taip suprastėjo, kad neišvengiamai teko modernizuoti miesto infrastruktūrą, ypač buitinius patogumus.
1879 metais Vilniuje suprojektuotas bene pirmasis vonios kambarys. Apie 1900 metus pirmą kartą vilniečio namuose buvo įžiebta elektros lemputė. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą pradėti tiesti miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Gatvės ir namai švarėjo, šviesėjo, buityje plito visiškai nauji daiktai – radiatoriai, elektriniai šviestuvai, vandeniu nuplaunami klozetai. Rūpinimasis namais užėmė vis mažiau laiko, dėl to ėmė keistis miestiečių gyvenimo būdas.
Amžių sandūroje madas, grožio ir patogumo standartus keitė žinios apie sanitariją ir higieną. Radosi ne tik nauji įrenginiai, bet ir naujos apdailos medžiagos bei masinės gamybos baldai.
Kuratorės: Aelita Ambrulevičiūtė, Eglė Bagušinskaitė, Dalia Klajumienė
Architektai: Marius Daraškevičius, Vida Miškūnaitė-Jarošienė
Grafinis dizainas: Aurelija Slapšytė
Vaikų dalykai: Živilė Miežytė, iliustracijos – Kornelija Žalpytė
Technikai: Kazimieras Sližys, Stanislovas Lučunas, Spaudos idėjos
Partneriai: Vilniaus universitetas, Vilnius 700
Rėmėjai: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba, Baltisches Haus
