Apie patogumą ir grožį: pokyčiai vilniečių namuose 1870–1918 metais

2022 07 22–2022 12 31

XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje Vilnius tapo moderniu miestu. Tuo metu sparčiai daugėjo gyventojų, o kartu didėjo ir miesto tarša. Neilgai trukus gyvenimo kokybė taip suprastėjo, kad neišvengiamai teko modernizuoti miesto infrastruktūrą, ypač buitinius patogumus.
1879 metais Vilniuje suprojektuotas bene pirmasis vonios kambarys. Apie 1900 metus pirmą kartą vilniečio namuose buvo įžiebta elektros lemputė. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą pradėti tiesti miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Gatvės ir namai švarėjo, šviesėjo, buityje plito visiškai nauji daiktai – radiatoriai, elektriniai šviestuvai, vandeniu nuplaunami klozetai. Rūpinimasis namais užėmė vis mažiau laiko, dėl to ėmė keistis miestiečių gyvenimo būdas.
Amžių sandūroje madas, grožio ir patogumo standartus keitė žinios apie sanitariją ir higieną. Radosi ne tik nauji įrenginiai, bet ir naujos apdailos medžiagos bei masinės gamybos baldai.
Parodoje pristatomą laikotarpį galima laikyti lūžiu vilniečių būsto evoliucijoje. Žinoma, naujos mados ne visiems buvo pagal skonį ar pagal kišenę, o įvairūs patogumai paplito ne iškart – kai kuriais atvejais tie patogumai iki vilniečių namų keliavo gerokai ilgiau, nei penkiasdešimt metų. Visgi būtent šiuo laikotarpiu Vilniaus gyventojų būstas pasidarė panašus į tokį, kokiame gyvename šiandien.
Kuratorės: Aelita Ambrulevičiūtė, Eglė Bagušinskaitė, Dalia Klajumienė Architektai: Marius Daraškevičius, Vida Miškūnaitė-Jarošienė Grafinis dizainas: Aurelija Slapšytė Vaikų dalykai: Živilė Miežytė, iliustracijos – Kornelija Žalpytė Technikai: Kazimieras Sližys, Stanislovas Lučunas, Spaudos idėjos Partneriai: Vilniaus universitetas, Vilnius 700 Rėmėjai: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba, Baltisches Haus

Teplovo butas Vilniuje, LNDM nuotr., LIMIS