Puškino kulto Vilniuje vingiai: nuo imperijos iki šiandienos I Paskaita
2026 02 26
Vizuale naudojama Markučių dvaro rinkinio nuotrauka iš šventės, skirtos Aleksandro Puškino 190-osioms gimimo metinėms. Nuotraukoje – šokių studijos „Polėkis“ (vad. J. Smoriginas) šokėjos. Nuotraukos autorius – Giedrius Birmontas, 1989 m.
Kaip keitėsi Aleksandro Puškino reikšmė Vilniuje per daugiau nei šimtmetį? Kaip kultūros figūra tampa politiniu įrankiu ir kodėl Puškino atvejis Vilniuje yra ypač iškalbingas?
Kviečiame tyrinėti, kaip Puškinas ir jo kūryba skirtingais istoriniais etapais buvo pasitelkiami politiniams ir kultūriniams tikslams: 🟠 Carinėje Rusijoje – per švietimą, atminties ženklus ir viešąsias erdves rusų kultūros ir Rusijos valstybingumo vertybių formavimui. 🟠 Lenkmečiu – kaip Puškino kultas tapo vietos rusų tautinio savitumo išsaugojimo priemone. 🟠 Sovietiniais metais – kaip iš dalies buvo atkartojama imperinė Rusijos politika. 🟠 Atkūrus nepriklausomybę – kulto toleravimas kaip mažumos saviraiškos forma. 🟠 Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą – kaip Puškino vardu manipuliuoja agresyvus režimas ir ką tai reiškia kultūros simbolių suvokimui dabartinių geopolitinių įtampų kontekste.
Markučių dvaras – tai vieta, kur atmintis apie Puškiną Vilniuje įgavo materialų pavidalą: sovietmečiu Markučių dvaro patalpose buvo įkurtas literatūrinis poeto muziejus, o 1992 m. netoli katedros buvęs Puškino paminklas buvo perkeltas prie Markučių dvaro. Tad muziejaus erdvė, kurioje persipina kultūra ir politika, tampa puikia platforma diskutuoti šiais klausimais.
Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktaras, VU Slavistikos katedros docentas, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių rusų literatūros tyrinėtojas Pavelas Lavrinec. Ji vyks Markučių dvare vasario 26 d., ketvirtadienį, 18 val. Renginys – nemokamas, renginio kalba – lietuvių.