Rudeniop pamažu apsinuoginant medžiams, mes tebegaudome paskutines progas nusimesti drabužių bei rūpesčių sluoksnius ir įšokti į vandenį. Stebėdami gamtos, temperatūros ir šviesos kaitą, galime permąstyti savo santykį su kūnu. Fotografijų parodoje „Telkiniai“ menininkė Alexandra Bondarev kviečia pažvelgti į žmogaus kūną kaip į savasties, gryno jausmo ir kitokio žinojimo telkinį.
Parodos atidarymas – rugsėjo 10 d., 18 val. Markučių dvare (Subačiaus g. 124, Vilnius). Kviečiame pabūti kartu.
——
Autorės žodis apie parodą:
„Vandens telkinys, kaip gyvas kūnas, telkšo, banguoja, teka ir vilnija savaip, neprašytas. Jo sutelktumą brėžia vientisa, savitų savybių turtinga prigimtis.
Vandens sklidinas žmogaus kūnas, savo ruožtu, vandens apsuptyje ar pašonėje taip pat susitelkia; pažadinus jusles ir atkutus kontūrams, jis leidžiasi tekinamas natūros.
Atkreipdamas į save pojūčių ir minčių dėmesį, plaukiantis ar panardintas kūnas susigrąžina sąlytį su protu bei aplinka, sykiu pabudindamas savo kaip vientiso, tačiau takaus telkinio (pa)sąmonę. Vandenyje jis prisimena nesąs vien dvasinio ir psichinio pasaulio karkasas – jis žino daugiau, jis žino saviškai.
Neretai maudynes lydintis nuogumas mauduoliui sukuria ir fizinio bei mentalinio pažeidžiamumo erdvę, kuri, ją įsileidus, gali atplukdyti prie gilesnio ryšio su asmenine ir kitų „nuoga“ savastimi. Daugelyje kultūrų vanduo siejamas su apsivalymu, išsigryninimu, transformacija, gimimu.
Galop, maudynės laisvę ir gausą ženklinančios vasaros metu – ypač šiauresnėse platumose – skatina žaismę bei tėkmės būseną: iš drabužių ir rūpesčių sluoksnių išsilaisvinęs kūnas ima veikti sava prigimtine valia – tiek išmokta, tiek įgimta dar plūduriuojant įsčiose.
Stebėdama kūniškų ir vandens telkinių judėjimą, antrą vasarą praleidau traukiodama nesuvaidintus, nesukuruotus, simboliais prisodrintus apsinuoginusių mauduolių kadrus. Juose siekiu įvaizdinti tai, ką regiu kaip neįžodinamas, metaforines žmogiškojo prado apraiškas. Įtempto raumens linkyje ar saulėje besišildančių pirštų vangume tyvuliuoja viršintelektinių žinių telkiniai. Fragmentiška jų dokumentika moko mane, šiandienos paklydusiame pasaulyje ieškančią savęs ir Kito, mažiau galvoti, daugiau klausyti – ir atidžiau žiūrėti. Na ir žinoma, grožis; noriu fiksuoti bei kurti vien tik jį.“
——
Alexandra Bondarev – keliautoja, fotografė, poetė, vertėja ir redaktorė kultūros lauke. Jos meninė praktika grįsta antropologinės ir humanistinės dokumentikos principais, susitelkiant į Žmogų ir siekiant reflektuoti universalias būsenas. Šiuo metu ji studijuoja lyginamųjų kultūros studijų magistrantūroje, taip pat yra Lietuvos fotografijos meno asociacijos valdybos narė. Kūrėja yra dalyvavusi meninėje rezidencijoje Lvivo meno centre „Jam Factory“, jos darbai pristatyti personalinėse ir grupinėse parodose bei kultūros leidiniuose Lietuvoje, Sakartvele ir Bosnijoje. 2024 m. Alexandra apdovanota R. Rakausko fotografijos premija.
Parodos atidarymo vakarą vyks menininkės draugų muzikinis pasirodymas.
Paroda veiks iki spalio 14 dienos. Ją aplankyti galima Markučių dvaro darbo laiku:
II–V: 15–19 val.
VI–VII: 11–19 val.
——
Parodos autorė: Alexandra Bondarev
Grafinis dizainas: Normantas Matonis (IG: @normatonis)
Parodos tekstų vertimas: Alexandra Bondarev
Menininkė dėkoja: Kamilei Dambrauskaitei, Augustui Lapinskui, Andriui Repšiui, Erik Vojevodin, Donatai Šiaudvytytei, Mortai Narkauskaitei, draugams nuotraukose, atidarymo metu muzikuojantiems draugams, „Lynx Cannabis“ ir visiems, prisidėjusiems prie šios parodos vyksmo
