Praėjusio amžiaus pabaigoje buvo atgaivinta idėja pastatyti bokštą-koloną prie Vilniaus rotušės. Simboliškai dviejų tūkstantmečių sandūroje atidaryti planuotas statinys turėjo simbolizuoti „sostinės paskirties sugrįžimą į Vilnių ir tai, kad Vilnius <...> toliau tęsia savo gyvenimą, savo pradėtus darbus ir drąsiai žvelgia į ateinantį mūsų eros Trečiąjį tūkstantmetį“. Vis dėlto visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukęs projektas taip ir nebuvo įgyvendintas.
1998 m. inicijuota bokšto-kolonos statyba rūpinosi Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, architektūrinei daliai vadovavo architektas Juozas Palaima. Mintis pastatyti koloną prie Vilniaus rotušės nebuvo nauja. Projekto autoriai įkvėpimo sėmėsi iš 1785 m. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus rotušės projekto, pagal kurį prie rotušės turėjusi stovėti kolona su Stanislovo Augusto Poniatovskio paminklu viršuje.
Planuota, kad bokštas-kolona iškils trikampyje tarp Rotušės pastato, Šv. Kazimiero bažnyčios ir viešbučio „Astorija“. Statinys turėjęs būti 54 metrų aukščio, o ant jo turėjusi stovėti 7,6 metrų aukščio skulptūra. Tiesa, kokia skulptūra, sutarta nebuvo, svarstyta ir apie Stanislovo Augusto Poniatovskio, ir Jogailos, ir Žygimanto Augusto, ir Šv. Kristoforo skulptūras.
Bokšte planuota įrengti 8 vietų keleivinį liftą, kuris per minutę turėjo pakelti lankytojus į 38 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę. Taip pat buvo numatyta ir požeminė bokšto dalis, su patalpomis lankytojams ir personalui, kurią svarstyta sujungti su Rotušės požemiais. Požeminė dalis turėjusi būti 120 kvadratinių metrų dydžio.
Bokšto-kolonos statymą paremti nusprendė ir tuomet visai neseniai įkurtas Vilniaus klubas, kuriam tapti statinio globėjais pasiūlė tuometinis klubo prezidentas ir Vilniaus meras Rolandas Paksas. Remti statinį buvo įsipareigojęs ir Vilniaus „Lions“ klubas.
1998 m. „Respublikoje“ rašyta, kad Rotušės aikštėje, bokšto-kolonos statybos vietoje jau pradėti archeologiniai tyrimai, o atidengti statinį planuota naktį iš 1999-ųjų gruodžio 31-osios į 2000-ųjų sausio pirmąją. Vis dėlto bokštas-kolona taip ir nebuvo pastatyti ir iš tiesų tapo paskutiniu neįgyvendintu praėjusio amžiaus Vilniaus projektu.
