Rinkiniai
Vilniaus miesto muziejaus padaliniai kaupia, saugo ir tyrinėja istorinius bei šiuolaikinius artefaktus ir dokumentus, susijusius su Vilniumi bei padalinių herojėmis – Varvara Puškina (1855–1935) ir Beatriče Grincevičiūte (1911–1988). Nuo istorinio žemėlapio ar saldainio popierėlio iki taksofono – kiekvienas objektas, pasakojantis miesto istoriją, mums yra svarbus. Tai gali būti daiktai, sukurti ar naudoti Vilniuje, susiję su miestiečių gyvenimu, reikšmingais įvykiais ar asmeninėmis istorijomis. Vertiname viską, kas padeda geriau suprasti, kuo gyveno ir tebegyvena miestas.
Jei turite daiktą, dokumentą ar istoriją, kurią norėtumėte patikėti saugoti muziejui – parašykite mums el. paštu info@vilniausmuziejus.lt.
Vokiečių g. 6, Vilnius
II–V 15–19 val.
VI–VII 11–19 val.
Vokiečių 6 rinkinio koncepcija glaudžiai susijusi su padalinio tikslu – sistemingai kaupti, moksliškai tyrinėti ir šiuolaikiškai pristatyti Vilniaus istoriją, kasdienybės kultūrą, urbanistiką, architektūrą, socialinius ir demografinius procesus, bendruomenes ir kitus miesto gyvenimo aspektus.
Rinkinį sudaro eksponatai, susiję su: Vilniaus miesto teritorija (dabartine ir istorine), Vilniuje gyvenusiais ar gyvenančiais žmonėmis bei jų veikla, mieste vykusiais reikšmingais įvykiais. Tai gali būti buities ar asmeniniai daiktai, dokumentai, nuotraukos, knygos, laiškai, prisiminimai, garsiniai pasakojimai (interviu), spauda, meno kūriniai ir kita. Padalinys taip pat renka artefaktus, sukurtus ar pagamintus Vilniuje.
2021 m. veiklą pradėjęs padalinys – tuomet savarankiška institucija Vilniaus muziejus – rinkinio dar neturėjo. Tačiau 2025 m. Vokiečių 6 eksponatų skaičius jau viršijo 3 000. Tai miestiečių ir institucijų padovanoti, paveldėti ar įsigyti daiktai bei dokumentai. 2024 m. rinkinio fondą papildė gausus Vytauto Kernagio asmeninių daiktų rinkinys, kurį muziejui patikėjo saugoti jo šeima. Nuo 2025 m. padalinys bendradarbiauja su dailėtyrininku, kuratoriumi ir fotografu Virginijumi Kinčinaičiu. Šio bendradarbiavimo rezultatas – rinkinyje ilgainiui atsiras ne mažiau kaip 150 šiuolaikinio Vilniaus skaitmeninių nuotraukų.
Kaip ir kiti Vilniaus miesto muziejaus padaliniai, Vokiečių 6 mielai priima asmenų ir institucijų dovanojamus, su miesto istorija ir kultūra susijusius artefaktus. Svarbu, kad jie atitiktų rinkinio tematiką ir atrankos kriterijus.
Norite padovanoti muziejui Vilniaus įmonių ženkliukų, sostinėje pagamintų prietaisų, įgyvendintų ir neįgyvendintų Vilniaus pastatų projektų bei rajonų planų, miesto nuotraukų, Vilniaus garso įrašų ar tiesiog papasakoti savo istoriją? Parašykite info@vilniausmuziejus.lt!
A. Vienuolio 12-1, Vilnius
II–V 15–19 val.
VI–VII 11–19 val.
Padalinio rinkinyje – apie 3 300 eksponatų. Jo pagrindą sudaro Beatričės Grincevičiūtės memorialiniai daiktai, meno kūriniai, biblioteka, fonoteka, nuotraukos, laiškai ir gaidos. Rinkinio formavimas prasidėjo 1998 m., kai Beatričės sesuo Kristina Grincevičiūtė-Morkevičienė ir dukterėčia Liucija Grincevičiūtė muziejui perdavė apie 2 000 eksponatų. 2022 m. rinkinys papildytas naujais eksponatais, gautais iš Lietuvos audiosensorinės bibliotekos.
Daugelis memorialinių daiktų yra kilę iš Ilguvos dvaro (Šakių r.), šimtmečius priklausiusio bajorų Grincevičių giminei. Rinkinyje taip pat saugomos fotografijos, kuriose įamžinta Beatričė su artimaisiais ir draugais.
Beatričės namų plokštelių kolekcija atspindi muzikos stilių bei žanrų įvairovę. Ją sudaro instrumentiniai, vokaliniai, choriniai bei pačios Beatričės Grincevičiūtės įdainuoti įrašai. Kolekcijoje yra dainininkų Valentino Adamkevičiaus, Juozo Indros, Kipro Petrausko, Nicolai Geddos, Stanisławo Gruszcynskio, Jano Kiepuros, Wiesławo Ochmano, Teresos Żylis-Gara atliekamų kūrinių, Vincenzo Bellini, Charles’o Gounod, Ruggero Leoncavallo, Wolfgando Amadeus Mozarto, Gioacchino Rossini, Giuseppe’ės Verdi, Richardo Wagnerio operų įrašų, taip pat simfoninės muzikos kūrėjų Bélos Bartoko, Justino Bašinsko, Ludwigo van Beethoveno, Johanneso Brahmso, Juliaus Juzeliūno, Gustavo Mahlerio, Vytauto Montvilos, Antono Brucknerio ir kitų kompozicijų.
Gaidų skyrių sudaro spausdintos gaidos ir rankraščiai. Rankraščių rinkinyje – lietuvių kompozitorių Valentino Bagdono, Vitolio Baumilo, Konstancijos Brundzaitės, Jurgio Gaižausko, Vytauto Jurgučio, Aleksandro Kačanausko, Juozo Karoso, Algimanto Kubiliūno, Vytauto Mikalausko, Mikalojaus Noviko, Vytauto Paltanavičiaus, Leono Povilaičio, Vlado Švedo, Genovaitės Vanagaitės kūriniai, dedikuoti Beatričei. Spausdintų gaidų sąraše – Ludwigo van Beethoveno, Balio Dvariono, Edvardo Griego, Juozo Karoso, Vytauto Klovos, Viktoro Kuprevičiaus, Juozo Tallat-Kelpšos, Wolfgango Amadeus Mozarto, Karolio Szymanowskio, Frédérico Chopino ir daugelio kitų lietuvių, latvių, lenkų, rusų, čekų, vokiečių, italų ir prancūzų kompozitorių kūriniai.
Beatričės namų biblioteka nėra gausi. Joje yra lietuvių, lenkų, rusų ir vokiečių kalbomis išleistų knygų. Seniausios iš jų – 1885 m. Varšuvoje išleista Michało Bałuckio knyga Nowelle i obrazki, Ludwiko Kondratowicziaus (Vladislovo Sirokomlės) Wybór poezyj (1890) ir Władysławo Stanisławo Reymonto Fermenty (1897).
Beatričės namuose taip pat saugomi dainininkei skirti atvirukai ir laiškai. Archyve yra žinomų žmonių (pavyzdžiui, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio, režisierės Jadvydos Janulevičiūtės, kompozitoriaus Balio Dvariono) bei gerbėjų laiškai, koncertų programos ir fotografijos
Vieni įdomiausių asmeninių daiktų – laikrodžiai, pritaikyti regėjimo negalią turintiems žmonėms, Beatričės rankdarbiai, Brailio rašymo priemonės, indai ir įvairios interjero detalės, atspindinčios bajoriškąjį ir sovietinį Beatričės gyvenimo laikotarpius.
Polocko g. 52, Vilnius
II–V 15–19 val.
VI–VII 11–19 val.
Medinės architektūros centras nuolat pildo savo rinkinį eksponatais, susijusiais su Vilniaus medine architektūra ir jos paveldu.
Centras kaupia autentiškas medinės architektūros detales, tokias kaip špiliai, langinės, dailylentės, kokliai ir kiti elementai. Taip pat saugomos tiek istorinės, tiek naujesnės medinę architektūrą įamžinančios fotografijos bei įvairūs įvairūs dokumentai: statybos ir rekonstrukcijų brėžiniai, matavimų bylos ir tyrimų ataskaitos.
Kita svarbi rinkinio dalis – medžio apdirbimo ir restauravimo įranga, apimanti tiek tradicinius, tiek modernius įrankius bei priemones. Centrui rūpi ne tik pastatai, bet ir juose gyvenę žmonės, todėl renkami daiktai, atspindintys gyvenimą mediniuose Vilniaus priemiesčiuose. Be to, Medinės architektūros centras renka informaciją apie šiuolaikinės medinės architektūros inovacijas.
Subačiaus g. 124, Vilnius
II–V 15–19 val.
VI–VII 11–19 val.
Markučių dvare saugoma daugiau nei 8 000 eksponatų. Tai Grigorijaus ir Varvaros Puškinų šeimos palikimo vertybės: XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės baldai, buities daiktai, rankraščiai, fotografijos, fotonegatyvai, knygos ir kiti leidiniai, dalis šeimos archyvo – laiškai, Markučių dvaro dokumentai ir kita. Dvaro rinkinį taip pat sudaro eksponatai, įsigyti muziejaus veiklos laikotarpiu nuo 1940 iki 2005 m., tarp jų – vertingas rašytojo Pavelo Antokolskio fondas, perimtas 1984 metais. Jame knygos, rankraščiai, memorialiniai daiktai ir meno kūriniai (daugiau nei 2 000 vnt.).
Muziejaus rinkinys nuolat pildomas pagal kelias tematines kryptis: eksponatai, susiję su Grigorijaus ir Varvaros Puškinų asmenybėmis, jų visuomenine veikla bei juos supusia aplinka; XIX a. vidurio–XX a. pirmos pusės Vilniaus dvarininkijos buitis ir tradicijos; Markučių vietovės ir apylinkių kraštotyra.
Dainuojamosios poezijos pradininkas, įsirėžęs į kelių kartų atmintį – Vytautas Kernagis (1951–2008). Neatsiejama jo įvaizdžio detalė buvo akiniai. Išlikusiose nuotraukose maestro beveik visada matomas su akiniais – kadrų, kuriuose jų nebūtų, vos keletas. Vokiečių 6 Kernagio akinius pristato neatsitiktinai. 2024-ųjų vasarą maestro šeima muziejui perdavė išskirtinę asmeninių daiktų kolekciją. Tarp jų – net 20 porų akinių, kuriuos Kernagis įsigijo skirtingais gyvenimo periodais.