Lornetas

2024 02 28

Per keletą veiklos metų Vilniaus muziejuje pavyko surinkti kiek daugiau nei 2 tūkstančius eksponatų. Didžiąją dalį eksponatų mums atnešė Vilniaus gyventojai. Esame jiems labai dėkingi. Neapsakomai didelis džiaugsmas, kad vilniečiai mato prasmę drauge kurti Vilniaus muziejų ir noriai dovanojasavo namuose rastus praeitį menančius daiktus.

Daiktai patys savaime yra tylūs praeities liudininkai. Juos muziejuje mėginame prakalbinti. Šis tinklaraštis – vienas iš mėginimų parodyti tai ką saugome Vilniaus muziejuje. Dažniausiai eksponatų tyrimu užsiima rinkinio kuratorius ar rinkinio tyrėjas, o ši virtuali erdvė bus šių žmonių žaidimo aikštelė, kurioje atsiskleis ne viena Vilniaus miesto praeities mįslė.

Pirmojoje tinklaraščio istorijoje pasakojame apie lornetą (kitaip – akinius su dažniausiai sulankstoma rankenėle), menantį tarpukario Vilniaus optikos meistrų darbą.

Šiandieniam žmogui įprastų akinių istorija prasidėjo XIII amžiuje, o mėginimai gerinti regėjimą vadinamaisiais skaitymo akmenimis (didinimo savybių turinčiais skaidriais akmenukais) žinomi ir iš dar ankstesnių laikų. 

Lornetas – vėlesnis išradimas, žinomas nuo XVIII amžiaus. Tai pirmoji tarp moterų išpopuliarėjusi pagalbinė priemonė regai gerinti. Iki tol tik vyrai drįsdavo naudoti korekcinius akinius. Lornetai buvo gražūs. Jie ne tik pagerindavo matymą, bet ir tarnaudavo kaip stilingi aksesuarai.

Lornetas su dėklu, pirktas Jano Iwaszkiewicziaus parduotuvėje, 1935-1939. Vilniaus muziejus. Fot. Povilas Andrius Stepavičius

Lornetas su dėklu, pirktas Jano Iwaszkiewicziaus parduotuvėje, 1935-1939. Vilniaus muziejus. Fot. Povilas Andrius Stepavičius

Nežinome, kas buvo šio lorneto savininkas, bet žinome, kur jis buvo pirktas. Tarpukariu optikose būdavo pardavinėjami ne tik akiniai, bet ir kiti regėjimą gerinantys prietaisai – lornetai, teatriniai ir ne teatriniai žiūronai. Įdomu, kad senosiose optikose būdavo galima nusipirkti ir… barometrų.

 

1906 metais Janas Iwaszkiewiczius atidarė optiką dab. Aušros Vartų gatvės 13 name. Prieš tai Janas 30 metų dirbo kito vilniečio Justyno Maleckio optikos įmonėje, o 1935 metais perkėlė savo įmonę į Vilniaus gatvę 25 (dab. naujas pastatas Vilniaus g. 18). 

 

Patyrinėję senąją Vilniaus spaudą, radome labai įdomią Jano Iwaszkiewicziaus optikos reklamą.

Jano Iwaszkiewicziaus optikos reklama, Kalendarz Wileński informacyjny, išleido Józefo Zawadzkio knygynas, Vilnius, 1911, kopija. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Vertimas:

Janas Iwaszkiewicz, optikas ir mechanikas Vilniuje Aušros Vartų g. 15 

Trisdešimties metų patirtis J[ustyno] Maleckio įmonėje Vilniuje ir pakankamas reikalo išmanymas leidžia tikėti, kad galėsiu patenkinti gerbiamų klijentų reikalavimus.

Su pagarba

Jan Iwaszkiewicz

Senose Vilniaus nuotraukose radome ir Jano Iwaszkiewicziaus optikos dab. Aušros Vartų g. 15 nuotrauką. Joje galime pamatyti optikos iškabą, reklamą, o taip pat virš įėjimo kabėjusią ir labai aiškiai pastebimą iškabąpensnė.

Nuotraukos dešinėje namas Ostrobramska g. 15 (dab. Aušros Vartų g. 13), kuriame 1906-1935 m. veikė Jano Iwaszkiewicziaus optika. Fot. nežinomas, 1934, kopija. Narodowe Archiwum Cyfrowe

Neišlikęs namas Vilniaus g. 25 (dab. naujas pastatas Vilniaus g. 18), kuriame 1935-1939(?) m. veikė Jano Iwaszkiewicziaus optika. Fot. Jan Bułhak, 1944, kopija. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Deja, kaip atrodė Jano Iwaszkiewicziaus optikos iškabos 1936-1939(?) m. nežinome. Tarp senųjų Vilniaus nuotraukų radome tik jau sudegusio pastato, kuriame veikė optika, vaizdą.