Vilnius, kaip daug kitų Rytų ir Vidurio Europos miestų (pvz., Gdanskas, Vroclavas, Lvivas ir kt.) XX amžiaus viduryje patyrė drastiškas socialines ir kultūrines pervartas. Miesto socialinę ekosistemą pakeitė genocidas, karo sukeltos žmonių per(si)kėlimo bangos, pokariu vykusi migracija į miestą.
Po Antrojo pasaulinio karo į Vilnių traukė ne tik įvairių SSRS regionų gyventojai, bet ir mokslo bei karjeros galimybių ištroškę jauni lietuviai. Iš jų ypatingai išsiskiria vadinamoji atlydžio karta – ją galime simboliškai pavadinti Justino Marcinkevičiaus (1930-2011) karta. Kokie buvo šie naujieji vilniečiai? Koks jų santykis su Vilniumi? Kokį miestą jie kūrė ir paliko mums?
Violeta Davoliūtė yra VU TSPMI profesorė, Istorijos instituto Šiuolaikinės istorijos skyriaus darbuotoja bei programos „Europos Horizontas” tarptautinio projekto „Facing Difficult Past: Public History for Stronger Europe” („Pažinti istoriją. Visuomeninė istorija stipresnei Europai”, 2022-2025) vadovė. Jos interesų kryptys – atminties studijos, priverstinės migracijos ir perkėlimai, nacionalizmo studijos.
