Kokios muzikos klausydavotės? Kokius filmus žiūrėdavote? Kokias knygas skaitydavote? Liudvikas 12 metų
Užaugau apsupta muzikos – mūsų šeimoje visada kas nors dainuoja ar groja gitara. Man patinka senos romų dainos, jos perteikia mūsų tautos sielą. Bet klausau ir šiuolaikinės muzikos – svarbiausia, kad būtų emocija. Filmai man patinka įvairūs, ypač tie, kuriuose pasakojamos stiprios istorijos apie laisvę ir kovą. O knygos… Mėgstu pasakojimus apie žmones, apie gyvenimą, apie meilę. Kartais skaitau ir pasakas, nes jose slypi tiesa.
L.
Kaip padėti jaustis romams priimtais? Ką lietuviai galėtų pakeisti, suprasti?
Priėmimas prasideda nuo pagarbos ir noro suprasti. Labai svarbu atsikratyti stereotipų ir tiesiog klausytis, sužinoti, kaip žmonės gyvena, kuo domisi, apie ką svajoja. Lietuviai galėtų dažniau bendrauti su romais, dalyvauti bendruose projektuose, kviesti į dialogą. Kai žmonės susipažįsta asmeniškai, baimės ir išankstiniai nusistatymai išnyksta.
L.
Kiek Vilniuje yra romų šiuo metu? Ar pačioje Indijoje (iš kur romai kildinami) yra atskira romų grupė, bendruomenė ar pan.? Kokios romų laidotuvių tradicijos ir kur jų kapinės?
Vilniuje šiuo metu gyvena apie 500–1000 romų, tačiau tikslių duomenų nėra. Anksčiau dauguma gyveno Parubankoje, bet po jos nugriovimo išsiskirstė po skirtingus miesto rajonus.
Indijoje nėra atskiros romų grupės, tačiau yra kastos ir tautos, kurios gali būti susijusios su romų protėviais, pavyzdžiui, bandžarai.
Laidojimo tradicijos priklauso nuo grupės. Paprastai mirusysis laikomas tris naktis, o trečią dieną laidojamas. Į karstą dedami mėgstami daiktai. Romų kapinės Lietuvoje – tai bendros miesto kapinės.
L.
Keista ir nejauku matyti interjerus ir vaizdus iš jau sunaikintos Parubankos. Tas įmuziejinimas neatrodo gerai. Norėtųsi parodos apie pačios Parubankos istoriją, socialinių ir narkotikų problemos atsiradimą ir tą laipsnišką nykimą ir naikinimą. O kaip patys parodos rengėjai vertina Vilniaus taboro sunaikinimą? Ar persikėlus iš taboro gyvenimo sąlygos pagerėjo?
Tai sudėtingas klausimas. Viena vertus, po nugriovimo daugelis gavo butus, gyvenimas tapo stabilesnis. Kita vertus, dingo vieta, kurioje buvo sava tvarka, tradicijos, bendruomenės jausmas. Socialinės problemos niekur nedingo.
Paroda apie Parubanką yra svarbi, bet svarbiausia parodyti jo istoriją sąžiningai – kaip gyvenimo, vaikystės, šeimos istorijų, tradicijų ir pačios kultūros dalį.
L.
Turiu tokį vizualinį klausimą. Jeigu reikėtų romų bendruomenę apibūdinti keliais elementais, kokie jie būtų? Pvz.: muzika, laisvė ir t.t. Tai gali būti tiek fiziniai, tiek ne fiziniai elementai. Ačiū <3
Muzika – svarbi gyvenimo dalis, emocijų ir kultūros išraiška.
Laisvė – gebėjimas gyventi pagal savo taisykles, neprisirišimas prie vietos.
Šeima – stiprūs giminystės ryšiai, pagarba vyresniesiems.
Ryškumas – drabužiai, šventės, gyvenimo būdas.
Kelias – judėjimo simbolis, geresnio gyvenimo paieškos.
L.