1941 m. birželio 24 d. Vilnių užėmus nacistinės Vokietijos kariuomenei, iškart prasidėjo vilniečių žydų persekiojimas ir žudynės. 1941 m. rugsėjo 6 d. senamiestyje buvo įsteigtas Vilniaus getas, į kurį buvo uždaryta 40 000 žydų. Tūkstančiai sušaudyti dar birželį–liepą.
Šiemet minint 80-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines Vilniaus miesto savivaldybės, Žydų kultūros ir informacijos centro bei Vilniaus muziejaus iniciatyva Vilniuje atsirado 7 stotelės su informaciniais stendais, žyminčiais kelią, kuriuo į Panerius buvo vedami Vilniaus gete kalinti žydai. Stenduose pristatomos mažai žinomos Akivos Geršaterio nuotraukos ir jas papildantys istoriko dr. Zigmo Vitkaus tekstai.
Mirties kelią įamžinęs Akiva Geršateris, kaip manoma, 1944 m. įsteigto Žydų muziejaus prašymu, nuėjo dešimties kilometrų kelią į Panerius – nuo Baltųjų stulpų, stovėjusių tuometinės Savanorių alėjos pradžioje, iki Aukštųjų Panerių, kaskart stabteldamas ir jį fotografuodamas.
Tai nepaprastas kelias. Būtent juo 1941–1944 m. į masinių žudynių vietą Paneriuose nacių Vokietijos saugumo policijos pareigūnai ir jų vietiniai pagalbininkai (lietuvių savanoriai) iš Vilniaus geto arba per Lukiškių kalėjimą nuvarė, išvežė ir sušaudė dešimtis tūkstančių Vilniaus žydų – 600 metų egzistavusios Lietuvos Jeruzalės (Yerusholaim De-Lita) gyventojų. Kartu su jais čia buvo nužudyti keli tūkstančiai žydų iš kitų Rytų Lietuvos miestelių: Švenčionių, Salų, Ašmenos.
Vilniaus geto kaliniai iki masinių žudynių vietos buvo varomi, vežami apie 10 kilometrų. Šis kelias driekėsi dab. Savanorių prospektu, kilo į Panerių kalvą ir toliau – tuometiniu Gardino plentu.
Pabandėme atkurti šį maršrutą ir kviečiame visus, norinčius prisiminti ir aplankyti naujuosius stendus, jungtis į atminties ėjimą sekant Akivos Geršarterio nuotraukomis ir kartu eiti nuo Simono Konarskio gatvėje esančios Šv. Hiacinto koplyčios (Simono Konarskio g. 1/ Jovaro g. 2) – vietos, šalia kurios kadaise stovėjo baltieji stulpai, žymėję Vilniaus ribą, o dabar stovi pirmasis Panerių kelio stendas – iki Panerių.