Parodos „AMARÈ DŽIIPENÀ. Vilniaus romų istorijos“ klausimai ir atsakymai

2025 01 24

- 2025 06 29

Romų šeima gyvena Naujininkuose, 5-ame aukšte, bute: vyras, žmona ir trys vaikai. Kodėl kiekvieną dieną pro langą mėtomos šiukšlės, popieriai? Į pastabas nereaguoja. Ačiū už atsakymą.

Kad ir koks būtų atsakymas, jis slypi ne tautybėje.

Ar dar vis gajus smurtas prieš moteris šeimoje? Ir kodėl tai toleruojame? Juk iš romų tas posakis: jeigu muša, tai myli.

Smurto atvejų pasitaiko visose visuomenėse, romų visuomenė nėra išimtis. Posakio etimologijos nežinau.

Why was the Bar neighborhood demolished? And where do the Roma live now? Do you still own horses? Do you still breed and sell them? Do you still live communally after Bar was demolished? How has life changed? Thank you.

The destruction of Parubanka symbolizes many structural and institutional forces that the Roma community has been situated throughout many centuries of European history. Namely, it is connected to racism.

What are some generational differences between young and old in the Roma language?

I believe that the difference lies in the vocabulary. The young generation uses more borrowed words compared to the older generation.

Did you have any contact with other Roma’s outside of your settlement? (I love the museum)

I did not grow up in the settlement, so I cannot elaborate on this question. However, it is obvious that Parubanka’s community was not isolated.

Ar Lietuvos Romų bendruomenė skaitlinga? Pats esu kilęs iš mažos bendruomenės, ~2000 žmonių, pažįstu daugumą. Ar Romai – panašiai?

Taip, galite skaityti paskutinius gyventojų surašymo duomenis. Reiktų, tačiau, nepamiršti, kad surašymo duomenys gali būti kvestionuojami.

Kokią knygą apie romus galima paskaityti?

Rekomenduočiau: (Ne)matomos istorijos: Baltijos romai archyvinėse fotografijose.

Kokios muzikos klausydavotės? Kokius filmus žiūrėdavote? Kokias knygas skaitydavote? Liudvikas 12 metų

Užaugau apsupta muzikos – mūsų šeimoje visada kas nors dainuoja ar groja gitara. Man patinka senos romų dainos, jos perteikia mūsų tautos sielą. Bet klausau ir šiuolaikinės muzikos – svarbiausia, kad būtų emocija. Filmai man patinka įvairūs, ypač tie, kuriuose pasakojamos stiprios istorijos apie laisvę ir kovą. O knygos… Mėgstu pasakojimus apie žmones, apie gyvenimą, apie meilę. Kartais skaitau ir pasakas, nes jose slypi tiesa.

Kaip padėti jaustis romams priimtais? Ką lietuviai galėtų pakeisti, suprasti?

Priėmimas prasideda nuo pagarbos ir noro suprasti. Labai svarbu atsikratyti stereotipų ir tiesiog klausytis, sužinoti, kaip žmonės gyvena, kuo domisi, apie ką svajoja. Lietuviai galėtų dažniau bendrauti su romais, dalyvauti bendruose projektuose, kviesti į dialogą. Kai žmonės susipažįsta asmeniškai, baimės ir išankstiniai nusistatymai išnyksta.

Kiek Vilniuje yra romų šiuo metu? Ar pačioje Indijoje (iš kur romai kildinami) yra atskira romų grupė, bendruomenė ar pan.? Kokios romų laidotuvių tradicijos ir kur jų kapinės?

Vilniuje šiuo metu gyvena apie 500–1000 romų, tačiau tikslių duomenų nėra. Anksčiau dauguma gyveno Parubankoje, bet po jos nugriovimo išsiskirstė po skirtingus miesto rajonus.

Indijoje nėra atskiros romų grupės, tačiau yra kastos ir tautos, kurios gali būti susijusios su romų protėviais, pavyzdžiui, bandžarai.

Laidojimo tradicijos priklauso nuo grupės. Paprastai mirusysis laikomas tris naktis, o trečią dieną laidojamas. Į karstą dedami mėgstami daiktai. Romų kapinės Lietuvoje – tai bendros miesto kapinės.

Keista ir nejauku matyti interjerus ir vaizdus iš jau sunaikintos Parubankos. Tas įmuziejinimas neatrodo gerai. Norėtųsi parodos apie pačios Parubankos istoriją, socialinių ir narkotikų problemos atsiradimą ir tą laipsnišką nykimą ir naikinimą. O kaip patys parodos rengėjai vertina Vilniaus taboro sunaikinimą? Ar persikėlus iš taboro gyvenimo sąlygos pagerėjo?

Tai sudėtingas klausimas. Viena vertus, po nugriovimo daugelis gavo butus, gyvenimas tapo stabilesnis. Kita vertus, dingo vieta, kurioje buvo sava tvarka, tradicijos, bendruomenės jausmas. Socialinės problemos niekur nedingo.

Paroda apie Parubanką yra svarbi, bet svarbiausia parodyti jo istoriją sąžiningai – kaip gyvenimo, vaikystės, šeimos istorijų, tradicijų ir pačios kultūros dalį.

Turiu tokį vizualinį klausimą. Jeigu reikėtų romų bendruomenę apibūdinti keliais elementais, kokie jie būtų? Pvz.: muzika, laisvė ir t.t. Tai gali būti tiek fiziniai, tiek ne fiziniai elementai. Ačiū <3

Muzika – svarbi gyvenimo dalis, emocijų ir kultūros išraiška.

Laisvė – gebėjimas gyventi pagal savo taisykles, neprisirišimas prie vietos.

Šeima – stiprūs giminystės ryšiai, pagarba vyresniesiems.

Ryškumas – drabužiai, šventės, gyvenimo būdas.

Kelias – judėjimo simbolis, geresnio gyvenimo paieškos.

Ar yra viena kalba, kuria gali susišnekėti romai iš kitų šalių? Ar dabar yra romai klajokliai?

Ne, vienos kalbos mes neturime, bet susitikę su romais iš kitų šalių susikalbame keletu kalbų.

Kiek jūsų yra Vilniuje šiuo metu? Kaip palaikote ryšius vieni su kitais, kai nebeliko Jūsų gyvenvietės? Kuo užsiimate šiuo metu?

Skaičiai svyruoja, nes dauguma išvyksta iš šalies. Lietuvoje mums yra sunku gyventi, tai romai daugiau gyvena Jungtinėje Karalystėje šiuo metu.

Ar dabartinė valdžia daro pakankamai, kad Romai jaustųsi įtraukti į visuomenę?

Valdžia ištikruju labai mažai daro kažko,10 kartu sunkiau mums prie valdžios prieiti negu kitos tautybės žmonėms , valdžia beveik ne galvoja apie romus,romai patys viska daro kad isitrauktų į visuomene.

Ar jūsų vaikystė buvo laiminga?

Taip, nepaisant sunkumų, manau, kad mano vaikystė buvo laiminga. Mes gyvenome tabore, turėjome didelę šeimą, visada kažkas buvo šalia. Mes žaidėme, juokėmės, gyvenome pagal savo taisykles. Žinoma, buvo ir sunkumų – neigiamas požiūris iš aplinkos, bet mūsų bendruomenėje buvo šiluma ir palaikymas.

Koks yra ežio mėsos skonis?

Aš pati nesu valgiusi ežio, bet esu girdėjusi iš vyresnių, kad tabore tikrai ją gamindavo. Jie sakydavo, kad skonis šiek tiek primena laukinę mėsą – tamsi, sodraus skonio. Prieš gaminant ežį apdegindavo ugnyje, kad pašalintų spyglius. Šiandien tokios tradicijos beveik išnyko.

Ar merginoms yra kokių nors tradicijų dėl plaukų ilgio? Kada galima kirpti kasas ir ar apskritai galima jas kirpti?

Taip, plaukai mums reiškia moteriškumą ir garbę. Tabore merginos dažnai augina ilgus plaukus ir pina kasas. Plaukų kirpimas nėra draudžiamas, bet anksčiau tai būdavo rimtas dalykas – ypač jei plaukai kirpti trumpai, tai galėjo reikšti gedulą ar didelius gyvenimo pokyčius. Šiandien merginos pačios sprendžia, kaip joms patogiau, bet pagarba ilgų plaukų tradicijai vis dar išlieka.

Tie, kurie gyvena Vilniuje – kurioje miesto dalyje (pavyzdžiui, centre, senamiestyje ir t. t.) jaučiatės saugiai?

Dauguma jaučiasi saugiai tose vietose, kur gyvena jau seniai ir pažįsta kaimynus – pavyzdžiui, Šeškinėje, Naujininkuose ar kai kuriose Lazdynų dalyse. O štai centre ar senamiestyje kartais jautiesi svetimas – ypač kai jauti išankstinį nusistatymą ar nepasitikėjimą. Saugumas priklauso ne tik nuo vietos, bet ir nuo to, kaip į tave žiūri kiti.

Ar yra tam tikra tvarka, kaip šeimos nariai sėdi prie stalo?

Taip, ypač anksčiau buvo tam tikra tvarka. Vyresnieji sėdėdavo garbingiausiose vietose, vyrai – atskirai nuo moterų, vaikai – kraštuose arba šalia mamos. Tai rodė pagarbą amžiui ir vaidmeniui šeimoje. Šiandien viskas paprasčiau, bet per šventes ar su svečiais tokios tradicijos vis dar laikomos.

Ar kotliariai ir lietuviškai kalbantys romai sutardavo tarpusavyje? Kokie buvo jų santykiai?

Taip, kotliariai ir lietuviškai kalbantys romai visada buvo draugiški. Nors jų tradicijos ar kalbos šiek tiek skyrėsi, visada buvo pagarba ir palaikymas. Jie draugavo, padėjo vieni kitiems, būdavo mišrių santuokų. Ypač sunkiais laikais visi jautėsi kaip viena bendruomenė, viena tauta. Ta draugystė išlikusi ir šiandien.

Būtų įdomu sužinoti apie šiandien kuriančius romų menininkus ir jų vardus.

Siūlau apsilankyti šiose internetinėse svetainėse: https://www.romarchive.eu/en/ ir https://eriac.org

First of all, thank you for this exhibition – what you did there is amazing, truly. My question is: how the government nowadays treat the Roma communities? Are they offered with housing or services since the complete demolishing of Parubanka? What are people perception of Roma community in Vilnius now in face of cultural understanding and tolerance, especially between young communities, did it change? Thanks in advance!

The government itself during the demolition process was inactive, meaning that it did not intervene into the demolition affairs. Likewise, it has been inactive after the demolition process, which has created even greater space for the municipality of Vilnius city to arbitrarily operate regarding the adequate relocation of Parubanka’s residents. Unfortunately, majority of them have not received accomodation after their homes were demolished. Regarding the third part of your question, it should be emphasized that in terms of the Vilnius city residents’ perceptions one cannot provide a meaningful account based on research as such research hardly exists. However, one shall acknowledge that the cultural, political and social antagonisms between Roma and the general population is a deeply rooted, historical phenomenon to be meaningfully addressed within academia, other social, cultural and political institutions and structures.

How was life in the USSR? What sort of kinship do you feel with other Roma? Separate groups like Balkan, Anatolian, Iberian etc. Roma? Thank you!

The life of Roma during the Soviet times is not a widely researched topic, as the whole USSR era in general. As such, it stands as a perfect research subject. Regarding the kinship, one could note that feelings of people, be it Roma or other ethnic groups, encompass a broad range of aspects and call for a nuanced perspective. As far as I am informed, the research on such a subject is not existent at the time being.