Menu
Vilniaus vizičių vienuolyno patalpose 1945 m. įsteigtas politinių kalinių persiuntimo kalėjimas. Šiame kalėjime 1945–1948 m. buvo kalinama Eugenija Šimanskytė, bendradarbiavusi su Lietuvos Laisvės Armijos Kauno skyriaus vadovu Stasiu Stankevičiumi-Lydeka. Kalėdama ji susirašinėjo su mokytoju bei rašytoju Jonu Mačiuliu (būsimu vyru), kuris išsaugojo savo ir Eugenijos laiškus, dažnai perduodamus suvyniotuose rūbuose, duonos kepalėlyje ar per patikimą medicinos seselę.
1949 m. uždarius šį kalėjimą, sudarkytose vienuolyno patalpose veikė panašaus profilio įstaigos, kiek vėliau ir vadinamas „Gydomasis darbo profilaktoriumas Nr. 1“. Šiame profilaktoriume, vadinamame girtuoklių lageryje, 1983–1985 m. kalėjo poetas, vertėjas, tuo metu labai intensyviai pradėjęs rašyti prozą Jurgis Kunčinas.
Kokios idėjos ir mintys siejo abiejuose lageriuose įkalintus žmones? Kaip sovietinei sistemai nepaklusę ar prie jos nepritapę asmenys ne tik nepalūžo, bet ir laisvomis nuo priverstinio darbo valandėlėmis gebėjo lavintis ir kurti? Į tai bandys atsakyti V. Girininkienės asmeniniame archyve išsaugoti minėtų asmenų laiškai, nuotraukos, piešiniai, eilės.
